Projektai
2015 m., Palangos senovės gyvenvietė
Adresas: Vytauto g., Palanga Aparašymas:Palangos m. sav., Palangos miesto centrinėje dalyje buvo planuojamas rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimas 2,013 ha teritorijoje tarp Vytauto g., žemės sklypo Vytauto g. 18 ir valstybinio miško, Palangoje detalusis planas. Kadangi nagrinėjama teritorija patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Palangos senovės gyvenvietės II, vad. Pietų gyvenviete (u.k. 17138) teritoriją, pagal Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotas Teritorijų planavimo sąlygas Nr. (12.12.-Kl)2Kl-1783, buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu iškastos 5 perkasos ir bendrai ištirtas 52,52 m2 plotas. Tyrimų metu rasti 119 archeologinių radinių perduoti Palangos kurorto muziejui.
Žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas buvo - atlikti tyrimus vakarinėje senovės gyvenvietės teritorijos dalyje, ties Š riba, fiksuojant vietos stratigrafiją, archeologinės struktūras, surinkti archeologinius radinius, patikslinti kultūrinio sluoksnio horizontų datavimą, kultūrinio sluoksnio sklaidą teritorijoje bei pateikti paveldosauginius reikalavimus dėl tolimesnių teritorijos planavimo darbų.
Pirmieji archeologiniai tyrimai, Palangos senovės gyvenvietės teritorijoje atlikti 1987 m. V. Žulkus atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus Palangos miesto P dalyje (tarp Vytauto, Klaipėdos gatvių ir apvažiuojamojo kelio Klaipėda – Liepoja). Tyrimų metu, tuometinio hipodromo teritorijoje buvo rasta senovės gyvenvietė. Bendrai, tyrimų metu, buvo ištirtas 80 m2 plotas ( 4 šurfai bei 1 plotas). Senovės gyvenvietės teritorijoje (pav. 1) ištirtas 45 m2 plotas (Žulkus V. Antroji Palangos gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 – 1987 metais. 1988. Vilnius. p. 45 – 46).
Tyrimų metu nustatyta, jog XVI – XVII a. rudos spalvos humusingas kultūrinis sluoksnis yra 0,3-0,4 m storio, o į P, ties kempingu, šis sluoksnis fiksuotas apie 2 m gylyje. Kultūrinio sluoksnis apatinėje dalyje, 0,7-0,8 m gylyje buvo atidengta pastato dėmė – namo kontūrą žymėjo nedideli akmenukai, negausūs molio tinko trupiniai bei angliukais ir pelenais prisodrinta ir gerai smėlyje išsiskirianti tamsi žemė. Konstatuota, jog pastatas buvęs apie 4,5 X 5 m dydžio, orientuotas V – R kryptimi. Kadangi nebuvo rasta stulpaviečių, tyrėjo nuomone, namas galėjęs būti iš sienojų, sukirstų į kertes. Pastato viduryje buvo rastas 1,6 m ilgio bei 1,2 m pločio židinys su 1 m prieduobe R pusėje. Židinys buvo orientuotas išilgai namo, o gylis siekė 0,4 m. Židinio sienutės stačios, apteptos moliu. Židinio dugne buvo rasta anglių, suodžių, keramikos, geležinė vinis. Pastato ribose rasta geležies šlako, keletas geležinių vinių, peiliukas, žalvarinis apkalėlis, keletas gintaro gabalėlių, keramikos (lipdytos, lipdytos su žiedimo žymėmis bei žiestos) bei trys akmeniniai tinklo pasvarai.
Tyrimų duomenys leido daryti išvadas, jog senovės gyvenvietė buvusi neryškioje terasoje, iš R ribojama nedidelės pakilumos, o V – nežymios depresijos. Gyvenvietė galėjusi užimti 2 ha plotą, o preliminarus datavimas – XII-XIV a.
1988 - 1989 m. V. Žulkus toliau tęsė archeologinius tyrimus Palangos senovės gyvenvietės teritorijoje (pav. 1). Tyrimu metu buvo iškasti 9 plotai (2 – 10; tęstinė numeracija pagal 1987 m. tyrimus) bei 13 šurfų. Bendrai ištirtas 393 m2 plotas. Šių tyrimų rezultatas – apibrėžta senovės gyvenvietės teritorija, konstatuota, jog gyvenvietė užėmusi apie 7 ha plotą ir buvusi nedideliame kalvos kyšulyje, tarp pelkių (Žulkus V. Palangos archeologiniai paminklai. 1989 m. žvalgomųjų kasinėjimų ataskaita. Klaipėda. 1988. Saugoma LII bibliotekoje, b. 1557; Žulkus V. Palangos archeologiniai paminklai. 1989 m. kasinėjimų ataskaita (Antroji senovinė gyvenvietė). Klaipėda. 1989. Saugoma LII bibliotekoje, b. 1639).
Tyrimų metu nustatyta, jog 0,5 – 0,7 m storio kultūrinis sluoksnis glūdi po supustytu 0,5 – 1 m storio smėlio sluoksniu. Be to, išskirti 4 šio sluoksnio horizontai:
- II tūkst. pr. m. e.
- Pirmųjų m. e. amžių
- XII – XIV a.
- XVI – XVII a.
Seniausi kultūrinio sluoksnio pėdsakai aptikti gyvenvietės PV (plotas 5) bei R (plotas 8, 10) dalyje. 0,8 – 1,2/1,3 m gylyje fiksuotos stulpų bei kuolų dėmės, rasta smulkių titnago nuoskalų, akmeninio kirvelio nuolauža, plonasienės brūkšniuotu paviršiumi keramikos.
Gyvenvietės R dalyje (plotai 7 – 8, 10), 1 – 1,2 m gylyje rasta stulpinių statinių pėdsakų bei silpnai grublėtos keramikos. Tyrimų metu aptiktas neaiškios formos bei dydžio stulpinio statinio fragmentas. Stulpavietės buvusios 0,12 – 0,26 m skersmens, apie 0,5 m gylio, apdėtos 0,05 – 0,15 m dydžio akmenimis. Stulpai buvo sukasti labai nevienodais tarpais, atskiromis grupelėmis po 7 – 10. Tam pačiam laikotarpiui galėjo priklausyti ir plote Nr. 10 rastos 0,5 – 0,6 m gylio, 1 – 1,2 m skersmens apskritos ir ovalios duobės. XII – XIV a. kultūrinio sluoksnio horizonte, 0,8 – 1,25 m gylyje, įvairiose gyvenvietės vietose, buvo rasti stulpinės (plotas Nr. 7) bei rentinės (plotai Nr. 3, 8, 10) konstrukcijos pastatai.
Apibendrindamas atliktų tyrimų rezultatus, tyrėjas teigia, jog; „Kasinėjimai Palangos antrojoje senovinėje gyvenvietėje kol kas dar nedavė atsako į daugelį klausimų: neaišku, kada susiliejo abi gyvenvietės (vakarinėje ir rytinėje kalvos dalyje); nežinia ar gyvenvietė buvo įtvirtinta; neaišku jos socialinis ir ekonominis zonavimas; tikslintina ir jos chronologija“
2015 m. atliktų archeologinių tyrimų (pav. 1) metu, Perkasoje Nr. 1, po velėna su juodos spalvos smėlinga žeme, buvo fiksuotas 0,45-0,3 m storio pilkos spalvos žemės sluoksnis, kuriame rasta XX a. radinių. Sluoksnis buvo permaišytas su raudonų plytų duženomis, cementiniu skiediniu. Tikėtina, jog šioje vietoje galėjusios būti supiltos statybinės atliekos. Pilkos spalvos žemės sluoksnis, tai veikiausiai permaišytas supustytas smėlis, kuris fiksuotas po velėna ir kituose tyrimų plotuose. Po šiuo sluoksniu, 0,8 m gylyje buvo fiksuotas rudos spalvos smėlio sluoksnis, kurio viršutinėje dalyje buvo rastas židinys Nr. 1 (pav. 2), kuris išsiskyrė juodos spalvos žemės su angliukais dėme. Židinys (1,1 X 1,2 m dydžio) buvo įgilintas apie 0,1 m į rudos spalvos smėlį, o jo dugnas išklotas raudonos spalvos moliu. Viršutiniame židinio užpildo sluoksnyje rasta keletas lipdytinės, apžiestos buitinės keramikos fragmentų, apdegusio molio tinko bei geležies šlako gabalėlis. Po molio sluoksniu, buvo fiksuota galbūt pirminio židinio duobė, t.y. apie 0,8 m skersmens bei 0,25 m gylio pilkos spalvos smėliu užpildyta duobė, kurioje rasta keletas perdegusių akmenukų, angliukų. Židinį, pagal jo viršutinėje dalyje rastus radinius, reiktų datuoti XII – XIV a. Židinio gretimybėje buvo fiksuota keletas tamsesnių dėmelių, kurios kiek paskutus, baigėsi ir atsidengė rudos spalvos smėlis.
Perkasoje Nr. 2, po velėna su juodos spalvos smėlinga žeme, atsidengė supustyto smėlio sluoksnis (pilkos spalvos žemė), į kurį iš viršutinio sluoksnio su paviršiniu vandeniu pateko organinės dalelės. Po juo, 0,4 – 0,5 m gylyje, atsidengė rudos spalvos smėlio sluoksnis (įžemis). Įžemio viršutinėje dalyje, išryškėjo židinio dėmė, todėl perkasa buvo išplėsta 1 m į R pusę. Tokiu būdu, buvo atidengtas stipriai apardytas židinys Nr. 2. Židinio dydis – 1,1 X 1,25 m. Židinio dėmė išsiskyrė juodos spalvos žeme su angliukais, o ties židinio viduriu, buvo fiksuoti 5 nedideli akmenukai, buvę eilėje, orientuotoje Š – P kryptimi. Tik centrinėje židinio dalyje pavyko po juodžemiu su angliukais rasti nedidelius rudos spalvos molio fragmentėlius, kurie leidžia teigti, jog židinio dugnas buvo išklotas moliu. Viršutinėje židinio dalyje, juodos spalvos žemėje su angliukais, buvo rasta lipdytinės, apžiestos buitinės keramikos fragmentas, geležies šlako ir gargažių. Prie perkasos R sienutės, buvo fiksuota dar vienos rudos spalvos smėlyje išryškėjusios 0,95 X 0,5 m dydžio dėmės (užpildytos pilkos spalvos smėliu) fragmentas. Viršutinėje dėmės dalyje buvo fiksuota 6 nedidelių, perdegusių akmenukų sankaupa. Tikėtina, jog čia galėjo būti židinys. Dėmės viršutinėje dalyje buvo rasta buitinės keramikos fragmentų (tarp jų - indo kaklelio, viršuje ornamentuoto vertikaliomis įkartomis viršuje fragmentas, dviejų šoneliu, ornamentuotų horizontaliomis linijomis fragmentai), geležies šlako, gargažių bei apdegusio molio tinko fragmentų. Tyrimų metu rastus židinį Nr. 2 ir židinį Nr. 3 (?), pagal radinius (pav. 3), reiktų datuoti XII – XIV a.
Perkasoje Nr. 3, po velėna su juodos spalvos smėlinga žeme, 0,15 – 0,2 m gylyje, atsidengė pilkos spalvos supustyto smėlio sluoksnis, kurio storis siekė 0,05 – 0,1 m. Po šiuo sluoksniu, fiksuotas 0,25 – 0,3 m storio rudos spalvos smėlio, maišyto su pilkos spalvos smėliu sluoksnis, kuriame rasta smulkių molio tinko fragmentėlių. Galima konstatuoti, jog tai XII – XIV a. neintensyvus kultūrinis sluoksnis. Po juo fiksuotas įžemis – rudos spalvos smėlis.
Perkasoje Nr. 4, po velėna su juodos spalvos smėlinga žeme, ties perkasos Š kraštine fiksuotas perkasimas, kurio dugne, 0,87 m gylyje rastas drenažinis vamzdis. Ties perkasos P sienute, fiksuotas dar vienas perkasimas, užpildytas maišytu pilkos spalvos moliu, o jo dugnas pasiektas 0,47 m gylyje. Tik perkasos PR krašte, buvo fiksuoti nesuardyti sluoksniai – po velėna su juodos spalvos smėlinga žeme fiksuotas 0,15 – 0,5 m storio supustyto smėlio sluoksnis, po juo – 0,2-0,3 m storio juodos spalvos žemės sluoksnis (su mažais molio tinko fragmentėliais). Po juodos spalvos žemės sluoksniu, fiksuotas rudos spalvos smėlio sluoksnis, kurio storis siekė 0,1 – 0,05 m, o po juo atsidengė pilkos spalvos molio sluoksnis.
Perkasoje Nr. 5, po velėna su juodos spalvos smėlinga žeme, fiksuotas apie 0,3 – 0,4 m storio supustyto smėlio sluoksnis, po kuriuo atsidengė juodos spalvos žemės sluoksnis. Šio sluoksnio storis siekė 0,45 – 0,37 m. Sluoksnio viršutinėje dalyje rasta XVII – XVIII a. datuojamos keramikos 3 fragmentėliai. Patį juodžemio sluoksnį reiktų datuoti XII – XIV a. (pagal bendrą gyvenvietės chronologiją). Juodžemyje rasta žiestos (?) buitinės keramikos fragmentų, apdegusio molio tinko gabalėlių bei keletas neidentifikuojamų metalinių dirbinių fragmentų. Įžemis (rudos spalvos smėlis) pasiektas 0,75 – 0,9 m gylyje.
Atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog kastų perkasų teritorijoje, vertingas kultūrinis sluoksnis nėra intensyvus. Perkasų Nr. 1 – 2 vietose rasti židiniai, leidžia teigti, jog šioje vietoje vykusi ūkinė veikla. Galbūt šioje senovės gyvenvietės dalyje buvusi ūkinės veiklos zona (tą iš dalies patvirtina židiniuose rastos geležies gargažės ir šlakas). Kultūrinis sluoksnis nėra intensyvus, tačiau vertingas visame Palangos senovės gyvenvietės II kontekste. Siekiant nustatyti bei plačiau ištirti gyvenvietės raidą, ūkinį gyvenimą ir nustatyti vykdytos veiklos zonavimą, ateityje, vykdant mokslinius tyrimus, rekomenduočiau atlikti papildomus perkasos Nr. 2 gretimybėje.
Perkasų N. 3 – 5 aplinkoje, kultūrinis sluoksnis intensyvesnis, t.y. šioje vietoje rastas susiformavęs, juodos spalvos žeme išsiskiriantis XII – XIV a. kultūrinis sluoksnis, su tam laikotarpiui būdingais radiniais.
Remiantis tyrimų metu fiksuotu įžemio aukščiu skirtingose perkasose, galima teigti, jog senovės gyvenvietė buvo įsikūrusi nelygioje, su nedidelėmis kalvelėmis vietoje. Tikėtina, jog būtent tarp kalvelių buvusiose vietose susidarė intensyviausias kultūrinis sluoksnis.
Būtina pažymėti, jog po supustyto smėlio sluoksniu yra išlikęs XIX – XX a. ūkinės veiklos nesunaikintas senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais ir struktūromis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registre esantis objektas yra saugomas moksliniam pažinimui, o planuojant šią teritoriją urbanizuoti, vykdyti teritorijos užstatymą, būtų sunaikinta dalis svarbios pajūrio Lietuvos ikivalstybinio laikotarpio senovės gyvenvietės.