Projektai
2015 m., Biržų miesto šilumos tinklų rekonstrukcija
Adresas: Vilniaus, Vytauto, Žemosios, Karaimų g., Biržai Aparašymas:Biržų senojo miesto vietoje (u.k. 3219), istorinėje miesto dalyje (u.k. 17073),Vilniaus, Vytauto, Žemosios bei Karaimų g. buvo planuojama vykdyti šilumos tinklų rekonstrukcijos darbus. Bendras rekonstruojamų trasų ilgis - ~700 m, plotis – iki 2 m. Darbų metu buvo atidenginėjamos senos centralizuotos šilumos tinklų tiekimo trasos, kurios paklotos iki 2 m gylyje. Magistralinės trasos tarp Vilniaus ir Vytauto g. 70 – 92, 147 – 161, 175 – 195 metruose, rekonstruojama trasa buvo klojama greta senosios, sovietmečiu klotos trasos. Vykdant archeologinius žvalgymus rekonstruojamose šilumos tinklų trasose, įvado į Vytauto g. 9 vietoje, po velėnos ir juodžemio sluoksniu, apie 0,3 m gylyje, buvo fiksuotas nesuardytas vertingas kultūrinis sluoksnis (datuotinas XVII a. pagal rastus buitinės keramikos ir plokštinių koklių fragmentus). Dėl šios priežasties, toliau trasa nebebuvo įrenginėjama iki kol buvo detaliai ištirta trasos atkarpa. Šioje vietoje tiestos trasos ilgis – 28 metrai, o plotis – 1,3 m, gylis - 1,5 m.
Istoriniai duomenys rodo, jog teritorija, kurioje buvo atliekami tyrimai, iki XVIII – XIX a. turėjusi būti menkai užstatyta. Panašu, jog XVI a. pab. – XVII a. vid., ši teritorija buvusi už miesto gynybinės sienos ir tarnavusi ūkiniams tikslams. XVII a. II p. – XVIII a. pr., nagrinėjama vieta turėjusi būti Biržų miesto teritorijoje, tačiau buvo menkai užstatyta ir veikiausiai priklausė miesto ūkinės veiklos zonai.
1808 m. Oržechovskio sudarytame Biržų kunigaikštystės žemėlapyje, nagrinėjama teritorija yra vaizduojama užstatyta gyvenamaisiais namais. 1965 m. tikrosios miesto būklės plane, nagrinėjamoje teritorijoje jau pavaizduota artima šiai dienai gatvių struktūra su užstatymu. Sklype, buvusiame Karaimų ir Vytauto g. sankryžoje, P sklypo kampe, vaizduojamas užstatymas.
Archeologinių tyrimų metu fiksuoti kasamų tranšėjų pjūviai (viso 527 m). Žvalgymai atlikti apie 877 m2 plote. Įvado į Vytauto g. 9 vietoje, atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, kurių metu, 2 perkasos ir bendrai ištirtas 36,84 m2 plotas (pav. 1). Archeologinių tyrimų metu rasta 873 radiniai.
Archeologinių žvalgymų metu daugiausiai buvo fiksuoti iki 1,1 – 1,2 m storio supiltiniai permaišyti žemių sluoksniai. Permaišytomis žemėmis buvo užpiltos sovietmečiu iškastos šiluminių tinklų trasų tranšėjos.
Žvalgymu metu, archeologinių radinių nebuvo rasta. Permaišytuose žemės sluoksniuose rasta XX a. II p. datuojamų stiklinių indų bei butelių duženų, butelių kamštelių, konservų skardinių, rūbų fragmentų, metalinių gelžgalių bei nuo šiluminės trasos įrengimo likusių atliekų – šilumos izoliacinių medžiagų fragmentų.
Atšakos per Žemąją gatvę vietoje, nuo 1,5 metro iki 30 atšakos metro, po asfalto danga (apie 0,05 m storio) buvo fiksuotas apie 0,1 m storio supiltinis žvyro sluoksnis, o po juo, Habs 57,15 – 56,55 m (žemės paviršius ties 2 metru siekė Habs 57,30 m, o ties sankryža su Vilniaus gatve nužemėjo iki Habs 56,70 m) atsidengė supiltinis tamsiai pilkos spalvos žemės sluoksnis su pavieniais akmenimis, plytų duženomis. Šio sluoksnio storis siekė apie 0,5 – 0,6 m. Po šiuo sluoksniu, Habs 56,55 – 56,05 m, atsidengė grindinio akmenys. Sienutės pjūvyje buvo fiksuotas nesuardytas Žemosios gatvės grindinio fragmentas (pav. 2). Grindinio akmenys nebuvo pilnai atidengti, kadangi kai kuriose trasos atkarpose, virš jo buvę supiltiniai sluoksniai galėjo užslinkti.
Grindinys buvo klotas iš riedulių, kurių dydis buvo nuo 0,1 X 0,1 m iki 0,2 X 0,1/0,15 m. Panašu, jog šis grindinys turėtų būti datuojamas XIX a. pab. – XX a. pr. Po grindinio akmenimis buvo fiksuotas apie 0,1 – 0,15 m storio supiltinis geltonos spalvos smėlio sluoksnis. Po šiuo sluoksniu buvo fiksuotas apie 0,1 – 0,3 m storio juodos spalvos žemės sluoksnis su raudonų plytų pavieniais fragmentais bei degėsiukais. Šį sluoksnį reiktų datuoti iki XIX a. Po juo, apie 0,9 – 1 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus buvo fiksuotas įžemis – rudos spalvos priemolis.
Magistralinės trasos tarp Vilniaus ir Vytauto gatvių 153 – 155 metruose, po velėnos ir tamsiai pilkos spalvos žemės sluoksniu, kurio storis siekė apie 0,5 m, Habs 57,20 m, atsidengė ūkinės duobės fragmentas. Ši duobė buvo užpildyta XX a. I p. šiukšlėmis bei raudonų plytų duženomis, pavieniais akmenimis. Duobės dugne, apie 0,9 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, Habs 56,80 m, fiksuotas apie 0,3 m storio supiltinis odų atraižų sluoksnis. Duobės kraštai buvo statūs, o duobės dugnas žvalgymų metu nebuvo fiksuotas, kadangi trasa buvo kasama iki projektinio gylio, t.y. 1,2 m.
Perkasos Nr. 1 kv. A1-3, 0,5 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, fiksuota apie 2,3 m ilgio (plačiausioje vietoje) bei 1,7 m pločio duobės fragmentas (pav. 3). Duobės viršutinė dalis – ištęsto apskritimo formos. Šioje duobėje buvo suversta XVI a. pab. – XVII a. pr. datuojama koklinė krosnis. Tyrimų metu rasta plokštinių, karnizinių, kampinių koklių fragmentų, dubeninių koklių fragmentų, truputis buitinės keramikos duženų bei skaldytų gyvulių kaulų. Duobės viršutinėje dalyje rastas molinis tinklo pasvaras (pav. 4). Pastarasis radinys yra ganėtinai retas Biržų senamiesčio archeologinėje medžiagoje.
Panašu, jog ši duobė buvo iškasta nuo XVII a. paviršiaus. Galbūt perstatant gretimybėje buvusį XVI a. pab. – XVII a. pr. pastatą, nebereikalingi kokliai bei kitos krosnies konstrukcinės dalys (perdegusios plytos ir molis) buvo užkastos šioje vietoje.
Greta duobės su koklinės krosnies liekanomis, buvo rasta XX a. datuojama ūkinė duobė, kurioje rasta XVII – XX a. datuojamos buitinės keramikos, skaldytų gyvulių kaulų, čerpių duženų, stiklinių indų duženų bei raudonų plytų fragmentų. Panašu, jog ši duobė buvo iškasta XX a. I p. – vid. ir čia mestos atliekos iš greta stovėjusio namo.
Sovietmečiu įrengtos krepšinio aikštelės vietoje, kultūrinis sluoksnis buvo visiškai sunaikintas įrenginėjant asfaltinę aikštelės dangą. Tik kv. A11, ties perkasos PV sienute, buvo atidengta neaiškios paskirties raudonų plytų konstrukcijos fragmentas. Fiksuotos trys plytos, kurios buvo paklotos ant įžemio, orientuotos Š – P kryptimi. Plytų paviršius buvo apdegęs. Plytų plotis – apie 0,1-0,12 m. Šalia jų – atidengti paskiri akmenys, kurie nesudarė jokios aiškios struktūros. Šalia plytų konstrukcijos buvo rasta XVII a. II p. datuojamo koklio fragmentas (plokštinio koklio su Gdansko herbu). Galima būtų manyti, jog tai to paties laikotarpio krosnies pado fragmentas. Platesnes išvadas sudėtinga daryti, kadangi faktiškai visas iki tol buvęs kultūrinis sluoksnis buvo sunaikintas krepšinio aikštelės įrenginėjimo metu.
Tyrimų metu, kv. A12 – 21, buvo atidengtas veikiausiai buvusio medinio pastato fragmentas, datuotinas XIX a. II p. – XX a. vid.-3 ketv. Bendras pastato plotis turėjęs būti apie 8 m. kv. A12-16 atidengti gana stipriai apardyti pastato pamatai – nedideli akmenys (0,1 X 0,1 – 0,2 X 0,2 m) buvo sudėti ant tuometinio žemės paviršiaus (panašų, jog buvo nedaug aplygintas paviršius), be rišamosios medžiagos. Kv. A12 buvo atidengtas tarsi „kontraforsas“ – apie 0,6 X 0,2/0,25 m dydžio „prielipas“ prie namo kampo. Nors pamatai buvo gana stipriai apardyti tačiau ties kv. A14, pastarieji buvo bene geriausiai išlikę, tad pagal šią atkarpą, galima spręsti, jog medinio pastato pamatas turėjęs būti apie 0,5 m pločio. Kv. A16 – 20 buvo atidengtas mūrinio rūsio fragmentas. Į rūsį vedę apie 0,25 m pločio bei apie 0,8 m ilgio betoniniai laiptai. Tyrimų metu buvo atidengtas trys pirmosios laiptų pakopos. Rūsys buvęs apie 3,4 m pločio. Rūsio ilgis neaiškus. Rūsys buvo įgilintas apie 1,6 m nuo dabartinio žemės paviršiaus. Rūsio sienos mūrytos iš tašytų akmenų, kurių dydis nuo 0,5 X 0,4 m iki 0,2 X 0,2 m. Akmenys tarpusavyje rišti cementiniu skiediniu su gausia smėlio priemaiša.
Panašu, jog pastatas buvęs kiek atokiau nuo buvusios Karaimų g., bet priklausęs kampiniam sklypui, kuris pažymėtas 1965 m. Biržų miesto tikrosios būklės plane. Aplinkinių gyventojų pasakojimu, šis pastatas buvo nugriautas sovietmečiu, t.y. XX a. 3 ketv.
Perkasoje Nr. 2, po supiltiniais sluoksniais, 0,5 – 0,6 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, buvo fiksuotas juodos spalvos žemės sluoksnis su negausiais XVII a. datuojamais radiniais. Galima teigti, jog šioje vietoje intensyvi ūkinė veikla nebuvo vykdoma ir čia kultūrinis sluoksnis susiformavo gana plonas, t.y. apie 0,1 – 0,3 m storio.
Perkasoje Nr. 2, įžemyje, buvo fiksuota ūkinė duobė, datuojama XX a. bei dar viena mažesnė, kurios užpilde radinių nebuvo aptikta, todėl datuoti pastarosios nepavyko. Taip pat fiksuotos dvi stulpavietės / kuolavietės (?), kurios išryškėjo įžemyje, 0,8 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, ėjo viena linija, 2,7 m atstumu viena nuo kitos. Pirmoji buvusi apie 0,1 m skersmens, o antroji – viršutinėje dalyje apie 0,3 m skersmens, o apatinėje – apie 0,1 m. Šių stulpaviečių / kuolaviečių (?) paskirtis nėra aiški.
Planuotos tiesti šiluminės trasos vieta buvo pilnai ištirta, t.y. tyrimų metu rasti namo pamatai buvo nuardyti tyrimų pabaigoje ir perkasos dalis ištirta iki įžemio.
Archeologiniai tyrimai suteikė papildomos, naudingos informacijos apie tirtos vietos kultūrinio sluoksnio sklaidą, storį bei datavimą. Panašu, jog iki XIX a. ši teritorija nebuvo tankiai užstatyta. Veikiausiai tarnavusi kaip ūkinės veiklos zona, t.y. šioje vietoje turėję būti miestiečių daržai. XIX a. miestui plečiantis į pietus, imtos užstatyti iki tol neurbanizuotos teritorijos, t.y. buvusios iki XVII a. vid. už gynybinės miesto sienos, o XVII a. vid. – XVIII a. pr. – ūkinės paskirties žemės.
Detalesni ateities tyrimai kvartale tarp Vilniaus ir Vytauto g. bei į rytus, t.y. link Apaščios upės, turėtų suteikti svarbios mokslinės informacijos, kuri padėtų rekonstruoti kol kas menkai žinomą XVI a. vid. – II p. – XVII a. pab. Biržų miesto urbanizacijos seką.