2014 m. rengiant magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja ruožo nuo 12,10 iki 19,60 km atkarpos rekonstrukcijos specialųjį planą, buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai. A13 atkarpa yra Klaipėdos r. sav. ribose, prasideda ties viaduku prie Normantų ir baigiasi ties kelio sankryža į Nemirsetę. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu žvalgyta teritorija buvo 5 km ilgio ruože, nuo Zeigių iki Graudūšių sankryžos.

Tyrimai vykdyti nuo seno urbanizuotoje vietovėje, kurioje buvo susiformavęs kelių tinklas, jungęs Zeigius, Normantus, Kopūstus, Rušpelkius, Karklę, Bruzdeilyną, Peiskojus, Graudūšius, Nemirsetę ir kt. kaimus bei dvarus. XX a. pr. nutiesus plentą Klaipėda –Liepoja, kelių tinklas tarp kaimaviečių buvo pakoreguotas. Jis praėjo Kopūstų bei Rušpelkių kaimų vakarine puse. XX a. 7-8 deš. atlikus melioracijos darbus, senųjų kaimaviečių nebeliko.

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu šurfai buvo pamatuoti prie senojo kelio, t.y. magistralinio kelio A13 Klaipėda – Liepoja rytinėje pusėje. Buvo iškasta įvairaus dydžio 20 šurfų, ištirtas 51 m² plotas.

Šurfuose Nr.1-3, 19-20, projektuojamos sankryžos į Zeigius teritorijoje, iki 0,3 -0,4 m gylio fiksuotas supiltinis sluoksnis, įžemis pasiektas 0,6 - 0,7 m gylyje. Šurfuose Nr. 4, 6 fiksuotas supiltinis sluoksnis iki 0,3 m gylio. Buvęs pirminis paviršius pasiektas 0,4 m gylyje, įžemis prasideda 0,6 m gylyje. Šurfe Nr. 5 iki 0,5 m gylio dengėsi supiltinis sluoksnis, apie 0,3-0,4 m storio pilkos molingos žemės sluoksnis. Įžemis, šlynas, pasiektas 0,75-0,8 m gylyje. Šurfuose Nr. 7-8, projektuojamos sankryžos į Karklę teritorijoje, fiksuotas 0,3 m dirvožemio sluoksnis, giliau prasideda priemolis. Šurfuose Nr. 9 – 16 iki 0,4 m gylio fiksuotas dirvožemio sluoksnis, nejudintas molis prasideda 0,45 - 0,5 m gylyje. Šurfuose Nr. 17-18, projektuojamos sankryžos į Nemirsetę teritorijoje, iki 0,5 m gylio fiksuotas supiltinis sluoksnis. Šurfe Nr.17, po 0,15 m storio sapropelio sluoksniu, 0,6 - 0,65 m gylyje prasideda natūralus šlyno sluoksnis. Šurfe Nr.18 0,5 m gylyje fiksuotas iki 0,5 m storio sapropelio sluoksnis. Po juo 1,0 m gylyje prasideda priemolis.

Tyrimų metu archeologinių radinių bei struktūrų neaptikta.