2014 m. kovo – gegužės mėn., Klaipėdos senojo miesto vietoje su priemiesčiais (u.k. 27077), Daržų g., realizuojant projektą „Daržų g. nuo Aukštosios iki Tiltų g. dangų ir šaligatvių restauravimas“ buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai, kurių metu ištirtos 4 perkasos (viso 70 m² plotas) bei žvalgytas 800 m² plotas. Tyrimų metu rasta 612 radinių.

                      XVI a. vadintas Odų priemiesčiu, XVIII a. I p. gavo Frydricho priemiesčio pavadinimą. 1571 m. Albrechtas Frydrichas „amžinai paveldima Kulmo teise“ padovanojo miestui naują, beveik tokio pat dydžio kaip sala, teritoriją. Intensyviausiai ši teritorija imta įsisavinti XVII a.

                      Reljefas aukštėja prie Turgaus aikštės bei į R nuo turgaus. Tai rodo, kad priemiesčio R pusė, prie dabartinės Tiltų g. buvo užstatyta anksčiau. PV pusė, arčiau pilies, buvo užstatoma vėlai, nes buvo pelkė ties Daržų – Aukštosios g. sankryža. PV priemiesčio dalis, panašiai nuo Aukštosios g. iki dab. Pilies g. buvo tvirtovės prieigos, ten buvo neleidžiama ir statyti. XVII a. I pusėje pradėjo formuotis Daržų gatvė iki Aukštosios g. XVII a. II pusėje užpylus pelkę, buvo pratęsta Daržų g. ir išvesta Skerdėjų g.

                      Nagrinėjamoje teritorijoje, archeologiniai tyrimai pradėti vykdyti nuo 1980 m., tačiau dar 1970 m., vykdant inžinerinių tinklų klojimo darbus, Vl. Žulkus, visuomeniniais pagrindais vykdė atliekamų žemės kasimo darbų fiksaciją, braižė brėžinius bei rinko radinius. 1980 m., Daržų g. P pusėje tyrimus atliko E. Paleckis. Pastarieji tyrimai suteikė svarbios informacijos apie Daržų gatvės bei aplinkinės teritorijos raidą. Tyrimų išvadose nurodoma, kad ankstyviausias kvartalo teritorijos panaudojimas daržams prasideda palei Daržų ir Šaltkalvių gatves XVII a. pradžioje – viduryje. Kiek vėliau, XVII a. viduriu – pabaiga naudojami sklypai ties Aukštąją gatve, o vėlyviausiai, XVII a. pabaiga – XVIII a. pradžia įsisavinamas kvartalo pietinis kampas. Centrinė kvartalo dalis pradedama naudoti XVII amžiaus viduryje. Kultūrinio sluoksnio storis 1,9 – 3 m. 1988 m., Daržų g. 14 b archeologinius žvalgymus atliko J. Genys, 2010 m. – P sklypo pusėje, Aukštoji g. 5, 7, 9, žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko R. Songailaitė.

                      2014 m. tyrimų rezultatai suteikė papildomos informacijos apie nagrinėjamos teritorijos įsisavinimą bei raidą. Perkasoje Nr. 1, 1,1 – 1,3 m gylyje, buvo rastos medinės tvoros liekanos – kas 0,4-0,5 m vienos nuo kito įkasti mediniai apie 0,05 m storio stulpai (pav. 1). Tvoros pagrindas buvo sutvirtintas akmenimis, t.y. iš vienos ir iš kitos pusės buvo sukrauti akmenys, kurie turėjo apsaugoti tvorą nuo upės vandens nuplovimo. Perkasoje Nr. 1 fiksuoti 4 XVII a. vid. – XVIII a. I p. kultūriniai horizontai:

1. I kultūrinio sluoksnio horizontas, datuojamas XVII a. vid. – viršutinė sapropelio sluoksnio dalis, atsidengusi 1,6 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.

2. II kultūrinio sluoksnio horizontas, datuojamas XVII a. vid. – II p. – rudos spalvos žemės sluoksnis, kurio viršus atsidengė 1,2 – 1,4 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.

3. III kultūrinio sluoksnio horizontas, datuojamas XVII a. pab. – XVIII a. pr. – juodžemio sluoksnis, fiksuotas perkasos kv. A-B-8-10 bei atsidengęs 0,9 m gylyje (perkasos ŠR sienutė) nuo dabartinio žemės paviršiaus.

Perkasoje Nr. 2 fiksuoti iki 1,70 m storio permaišyti sapropelio su juodžemiu, šlynu, smėliu sluoksniai (inžinerinių komunikacijų trasų vietose), o taip pat atidengtos telekomunikacijų ir elektros kabelio trasos. Tyrimų metu fiksuotas nepermaišytas sluoksnis tik PR gatvės dalyje, t.y. šalia vandentiekio trasos iš PR pusės. Šioje gatvės pusėje veikiausiai buvusi aukštesnė vieta, bet susiformavusio kultūrinio sluoksnio čia nebuvo aptikta – po supiltiniu iki 0,8 m storio sluoksniu atsidengė supiltinis juodžemio su plytų fragmentais, degėsiais sluoksnis, kurio storis apie 0,3 m, o po juo plonas, apie 0,5 m storio šlyno sluoksnis. Po šlynu, 1,4 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, buvo fiksuotas natūralus nejudintas gruntas - rudos spalvos sapropelio sluoksnis, kurio storis apie 0,2 m, o po juo – šlynas.

                      Perkasoje Nr. 3 nesuardyti kultūriniai sluoksniai fiksuoti tik ŠV ir PR gatvės pusėse. Iki 0,8 m gylyje fiksuoti supiltiniai sluoksniai su XVII a. – XX a. radiniais. 1 m gylyje, perkasos kv. A1-3, fiksuotas juodžemio su griuvenomis sluoksnis, kurio storis apie 0,5 – 0,2 m. Šis sluoksnis turėtų būti datuojamas XVII a. – XVIII a. I p. Po juodžemio su griuvenomis sluoksniu (storis apie 0,3 m), perkasos kv. A1-3, 1 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, o kv. D1-3 – 1,2 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus atsidengė pilkos spalvos žemės sluoksnis (sluoksnio storis apie 0,4 m). Šis sluoksnis datuotinas XVII a. – XVIII a. I p. Natūralus nejudintas gruntas – sapropelis su smėliu pasiektas 1,3 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus perkasos kv. A1-3, o perkasos kv. D1-3, 1,55 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus atsidengė šlynas (natūralus nejudintas gruntas).

                      Perkasoje Nr. 4, kaip ir Nr. 3, nesuardyti kultūriniai sluoksniai fiksuoti tik Daržų g. ŠV ir PR dalyse. Iki 0,9 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, perkasos kv. A1-3, buvo fiksuoti supiltiniai gruntai su XVI a. pab. – XVII a. bei XX a. radiniais. Apie 0,8 m gylyje, kv. A1-3 bei 1 m gylyje, perkasos kv. D1-3, atsidengė rudos spalvos smėlio sluoksnis su XVII a. – XVIII a. I p. radiniais. Sluoksnio storis apie 0,3 m kv. D1-3 bei apie 0,6 m – kv. A1-3. Po rudos spalvos smėlio sluoksniu, 1,4 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, kv. D1-3 ir A1-3, atsidengė sapropelio sluoksnis, kurio storis apie 0,3 (kv. A13) – 0,4 (kv. D1-3) m. Šiame sluoksnyje rasta XVII – XVIII a. I p. datuojamų radinių. Natūralus nejudintas gruntas (pilkos spalvos smėlis) pasiektas 1,7 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.

                      Tyrimų metu fiksuoti XVII a. vid. – XVIII a. I p. kultūriniai sluoksniai su tam laikmečiui būdingais radiniais – buitinės keramikos fragmentai (puodų bei puodynių šukės, molinių bei fajansinių lėkščių fragmentai, akmens masės bokalų fragmentai, puodų dangčiai ir jų fragmentai), koklių fragmentai (daugiausia XVII – XVIII a. I p. datuojami kokliai, dengti drumsta alavo glazūra, ornamentuoti augalinių, geometriniu ornamentu, o taip pat – stilizuotu ornamentu), didelis kiekis kaulinės medžiagos (maisto atliekos). Perkasoje Nr. 2, rastas žalvarinis širdies formos knygos (?) apkalas (pav. 3) bei žalvarinės vielos fragmentas. Pastarieji radiniai gali būti siejami su knygrišio dirbtuvėmis, kurios lokalizuojamos tirtos vietos gretimybėje. Perkasoje Nr. 3, nesunaikintame kultūriniame sluoksnyje rastas kaulinio peiliuko fragmentas, kurio kotelis ornamentuotas simetriškai išdėstytų įrėžtų po tris brūkšnelius ornamentu (pav. 2). Tyrimų metu taip pat rasta odinių batų padų ir jų fragmentų. Viršutiniuose supiltiniuose smėlio sluoksniuose buvo rasta titnaginių dirbinių su retušo žymėmis. Buvusios aukštesnės Daržų g. vietos buvo įsisavintos pirmiausia, o žemos ir pelkėtos dabartinės gatvės dalys buvo naudojamos kaip buitinių atliekų išmetimo vietos.