2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atlikti Žvejų Mažosios, Žvejų, Leipalingio, Jaunystės ir Vytauto g. atkarpose, Veisiejų miesto istorinės dalies (u.k. 17121) teritorijoje, Veisiejų m., Lazdijų r. sav., realizuojant Veisiejų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą. Tyrimų metu buvo iškasti 22 šurfai 1,5x1,5 m ir 1 šurfas 1,5x3 m dydžio. Ištirtas 54,0 m² plotas.

Tyrimų metu nustatyta, kad Mažoji Žvejų g. susiformavusi ant Ančios ežero terasos pakopos atsirado, pagal istorinius šaltinius, XIX a. pab. – XX a. pr. Archeologinių tyrimų metu ankstesnio laikotarpio kultūrinio sluoksnio ar pavienių archeologinių radinių gatvės trasoje nerasta. XX a. I pusėje gatvės pradžia (nuo dabartinės Vytauto g.) buvo grįsta akmenimis.

Žvejų g. yra XX a. II pusės urbanistinis darinys. Jos trasa suformuota realizuojant 1954 m. Veisiejų miesto generalinį planą. ŠR gatvės dalis (nuo dabartinės Vytauto g.) yra buvusios Mažosios Žvejų g. trasa. Nauja gatvės trasa yra nuo šių dviejų gatvių sankryžos ir tęsiasi palei Ančios ežero krantą. Gatvės trasoje kastuose šurfuose archeologiniu požiūriu vertinamo kultūrinio sluoksnio nerasta.

Leipalingio g. yra susiformavusi kartu su Veisiejų miestu XVI a. Iš esmės rekonstruota XX a. II pusėje. Gatvės trasos dalyje (nuo dabartinės Vytauto g.) šurfuose Nr. 9 ir 22 po asfalto danga rastas gatvės akmeninis grindinys. Gali būti, kad likusioje gatvės dalyje grindinys sunaikintas rekonstrukcijos metu. Gatvės trasoje rasti 0,5-0,85 m storio supiltiniai sluoksniai. Po jais buvo natūraliai susiformavę aliauritingos nuogulos. Šie limnoglacialiniai kraštiniai dariniai priskirtini Nemuno ledynmečio Baltijos stadijai.

Jaunimo g. Veisiejų mieste susiformavusi XX a. II pusėje, realizuojant 1954 m. Veisiejų miesto generalinį planą. Tyrimų metu gatvės trasoje po supiltiniais gatvės sankasos sluoksniais rastame 0,5-0,7 m storio juodos žemės sluoksnyje apart raudonų plytų duženų, skaidraus bespalvio stiklo butelių fragmentų ir skaldytų gyvulių kitokių radinių nebuvo. Spėjama, kad šis sluoksnis iš dalies galėjo būti suneštas nuo intensyviai gyvenamos Veisiejų miesto aukštumos, dabartinės Kreivosios g. Kartu su gruntu pateko ir plytų duženos bei nuriedėję dideli akmenys, rasti po juodos žemės sluoksniu esančiame durpių sluoksnyje. Neatmestina galimybė, kad ši miesto dalis buvo naudojama miestelėnų daržams t.y. buvo dirbama.

Tirtoje Vytauto g. atkarpoje archeologiniu požiūriu vertinamo kultūrinio sluoksnio nerasta. Gali būti, kad gatvės trasoje istorijos bėgyje susiformavęs kultūrinis sluoksnis buvo nukastas XX a. 4 dešimtmetyje atliekant gatvės remonto darbus. Šių darbų metu gatvė buvo išplatinta ir išgrįsta.