Projektai
2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Galvės g., Trakuose
Adresas: Galvės g., Trakai Aparašymas:2013 m. rudenį žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atlikti Galvės g. akligatvyje, esančiame nekilnojamosios kultūros vertybės, Trakų senamiesčio (u.k. 17114, U18), Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistinio draustinio teritorijoje.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai vykdyti prieš įrengiant vandentiekio ir fekalinės nuotekynės magistralinius tinklus 156 m ilgio trasos atkarpoje. Tyrimų metu iškasti 4 šurfai. Ištirtas 39,75 m² plotas.
Tyrimų metu šurfo Nr. 1 aplinkoje rasta molio pūdymo duobė. Jos paviršius rastas 1,05 m gylyje nuo dabartinio gatvelės paviršiaus. Trasos kasimo darbų metu nustatyta, kad duobė galėjusi būti apie 6,5 m skersmens. Tyrimų metu rasti bent du pūdyto molio horizontai. Jie skyrėsi spalva. Tai galėjo būti susiję arba su molio kasybos vieta, arba su pūdymo procesu. Molis buvęs supiltas ant 0,4 m storio natūraliai susiformavusio durpių sluoksnio. Gali būti, kad pūdymo duobei įrengti buvo panaudota ežero pakrantės reljefo dauba, nes greta kastame šurfe Nr. 2 durpių sluoksnio nerasta.
Teritorijoje rastame molio sluoksnyje gausu plytų ir čerpių duženų. Plytos dviejų formatų. Vienos jų be braukų. Rastos tokių išmatavimų plytos gamintos XVI a. II pusėje – XVIII a. II pusėje. Kitos rastos plytos buvo su išilginėmis braukomis. Tokios plytos gamintos XV a. pab. – XVII a. viduryje. Taip pat tyrimų metu rastas didelis kiekis lovinių, olandiškųjų čerpių bei kiek mažiau plokščiųjų čerpių fragmentų. Lovinės čerpės buvo gaminamos XIV-XV a. pr., plokščiosios – XVI a. pr.- XVII a. viduryje, o olandiškosios čerpės XVII a. pr. - XVIII a. Taigi, pagal šiuos radinius galima teigti, kad šioje plytinėje buvo gaminamos plytos ir čerpės XV a. pab. – XVIII a. Sprendžiant iš ankstesnių archeologinių tyrimų medžiagos, galima teigti, kad kartu su plytų gamyba, matyt, buvo verčiamasi ir kalkių degimu. Tikėtina, kad plytinė veikė ir vėlesniais laikais, nors žinomuose istoriniuose šaltiniuose ji neminima.
Perkasoje I 1,1-1,2 m gylyje nuo paviršiaus rastas kultūrinis sluoksnis su pavieniais XVI-XVII a. datuojamais buitinės keramikos fragmentai.Nors radiniai chronologine prasme galėtų būti vienalaikiai su plytine, tačiau pats sluoksnis rastas perkasoje yra permaišytas.
Perkasos II teritorijoje yra supiltas nerealus kiekis šiukšlių, tarp kurių vyrauja buitinės. Tai XXI a. kultūrinis sluoksnis, ant kurio šiuo metu yra pastatytos gyvenamos ir rekreacijai naudojamos sodybos.
- Ataskaita.pdf