Žvalgomieji archeologiniai tyrimai 2013 m. atlikti Aukštadvario mstl., Trakų r. sav., realizuojant „Aukštadvario mstl. vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos“ projektą. Tirtos gatvės arba jų dalys yra Aukštadvario senojo miesto vietoje (u.k. 21475) ir Aukštadvario piliakalnio su gyvenviete (u.k. 24140) vizualinės apsaugos zonoje.  

2013 m. tyrimai vykdyti 80 m ilgio bevardės gatvelės nuo Vilniaus g. iki Skrebės g. atkarpoje, 91 m ilgio Aušros g., 210 m ilgio Vilniaus g. atkarpoje (Vilniaus g. PR šalikelė), 337 m ilgio Liepų g. atkarpoje (nuo Vilniaus g. iki valymo įrenginių Verknės upės pakrantėje) bei archeologiniai žvalgymai žemės darbų metu valymo įrenginių statybos vietoje. Tyrimų metu buvo iškasta 15 šurfų 2,0x2,0 m dydžio ir 1 šurfas 1,5x3,0 m dydžio. Tokiu būdu buvo ištirtas 64,5 m² plotas.

Liepų g. trasoje 0,35-0,65 m gylyje nuo dabartinės gatvės paviršiaus rastas apie 0,1-0,2 m storio juodos žemės sluoksnis kurį būtų galima laikyti XX a. pr. Aukštadvario dvaro žemių planuose vaizduojamo kelio į dvaro sodybą trasos horizontu. Kelias buvo įrengtas pertvarkant dvaro ūkinę veiklą. Tuo metu dvare buvo įrengti upėtakių tvenkiniai. Iki šio kelio atsiradimo teritorija, esanti dvaro sodybos parko paribyje, buvo naudojama žemės ūkio poreikiams. Tuomet į dvaro sodybą iš Aukštadvario miestelio buvo patenkama tiesesniu keliu - sausumos dalimi besitęsiančia tiesiai nuo miestelio centro link dvaro, dabar privačių namų ir A. Mickevičiaus g. teritorija. XX a. pr. tai jau ūkinio kelio trasa. Šia sausuma ėjęs kelias tęsėsi per tiltelį, kuris buvo, greičiausia, pastatytas virš dar ir dabar išlikusio kanalo, kurio gylis jo naudojimo metu galėjo būti apie 1,0 m gylio nuo tuometinio žemės paviršiaus, o dabar apie 1,9 m. Dabar šioje vietoje yra įrengta vandens nutekėjimui skirta pralaida. Kelio į dabartinius nuotekų valymo įrenginius, dvaro sodybos egzistavimo metu, nebuvo. Tai sovietmečio naujadaras.

Bevardės gatvelės tarp Vilniaus ir Skrebės g. trasa įrengta sovietmečiu per miestelėnų naudojamus sklypus. Tokiu būdu buvo padaryta nauja gatvė sujungusi Vilniaus g. su nauju Aukštadvario miestelio daugiabučių gyvenamų namų kvartalu. Gatvelės trasoje buvo pakloti magistraliniai fekalinės nuotekynės ir ryšių tinklai. 2013 m. tyrimų metu nustatyta, kad kultūrinis sluoksnis yra išlikęs tik gatvelės pakraščiuose. Įvertinus 1993 m. tyrimų medžiagą galima teigti, kad tai gali būti tuomet rasto XVI-XVIII a. kultūrinio sluoksnio fragmentai.

Aušros g. trasa nuo buvusios Aukštadvario šv. Dominyko bažnyčios su vienuolynu šventoriaus PV pusės iki sankryžos su dabartinėmis S. Dariaus ir S. Girėno g. bei Alytaus g. susiformavusi XX a. I ketvirtyje. Iki tol užstatymas buvęs tik palei dabartinės Vilniaus g. trasą. Tuo tarpu Aušros g. atkarpa nuo Vilniaus g. iki buvusios bažnyčios vartų susiformavusi jau pirmosios bažnyčios statybos laikotarpyje t.y. nuo XVI a. pab. Tuomet ši gatvė ėjo nuo bažnyčios vartų tiesiai į turgaus aikštę.

Tyrimų metu nustatyta, kad gatvės trasoje yra išlikę tik fragmentai archeologinio sluoksnio, kurį galima chronologine prasme priskirti laikotarpiui iki XX a. I ketvirčio.