Projektai
2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Antanavo dvaro sodyboje
Adresas: Antanavas, Kazlų Rūda Aparašymas:Antanavo buv. dvaro sodybos fragmentai (u/k 331), Antanavo k., Kazlų Rūdos sav.,
Antanavo dvarą Gelvialaukio lygumoje XVIII a. II pusėje įkūrė Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis (1740 - 1800 m.). Dvarininko iniciatyva XVIII a. pab. sodybos teritorijoje buvo pastatyta tašytų rąstų šešiakampio plano dviejų zakristijų koplyčia. Chrapovickiai išlaikė kunigą, ir koplyčią „užleido" prasčiokams. Tuo tarpu patys melstis vykdavo į Pilviškių bažnyčią. Jau tuomet dvare buvo ir bravoras.
XIX a. I pusėje dvarą nupirko dvarininkai Šabūnevičiai ir jų nuosavybėje jis išliko iki pat II Pasaulinio karo. Jie dvaro sodyboje ėmė remontuoti senus bei statyti naujus pastatus. Parkas buvo aptvertas medine tvora, su vartais. Parką ribojantis upelis buvo užtvenktas, ir iš jo vandens suformuoti du tvenkiniai, kuriuos jungęs tiltelis. Sodyboje priešais pagrindinį rūmą buvo suformuotas parteris su gėlynu. Tuomet buvo suremontuota ir koplyčia, kuri 1860 m. tapo dvaro savininko Stanislovo Šabunevičiaus, kurio metalinis karstas buvo parvežtas iš Lenkijos, jo sūnaus Edvardo, mirusio 1922 m. ir marčios Marijos, mirusios 1933? m. mauzoliejumi.
Antanavo dvaras glaudžiai susijęs su 1863 m. sukilimu – pats dvarininkas, turėdamas generolo laipsnį, gerai išmanė karybą ir priklausė Centriniam sukilėlių komitetui. Antanave 1863 m. sausio 30 d. įvyko Augustavo vaivadijos sukilėlių suvažiavimas.
XIX a. pab. dvare gyveno 110 žmonių. Tuo metu arklidėse laikė 93 arklius, tvartuose augino 83 stambius ir 140 smulkių gyvulių. Dvare veikė bravoras su kitais gamybiniais pastatais. Be alaus ir degtinės bravore gamino „Antanavo likerį“, kurį pardavinėjo Vilniuje, Varšuvoje ir kituose didesniuose miestuose. Varykloje nuolat dirbo 7 meistrai ir dar papildomai samdė iki 30 žmonių. Apie šiame dvare vykusią ūkinę veiklą galima spęsti iš duomenų apie spirito ir mielių gamybą, kurie buvo užfiksuoti dokumentuose likusiuose po 1922 m. pradėtos vykdyti žemės reformos. Antanavo dvaro spirito varykloje ir mielių fabrike per metus buvo pagaminami 39 vagonai spirito ir 1800 centnerių mielių. Dvaras buvo išparceliuotas pagal 1922 m. patvirtintą Žemės reformos įstatymą. Po Žemės reformos paskelbimo dvare veikęs „Nektaro“ bravoras buvo išnuomotas, o vėliau parduotas kartu su visu dvaru naujiesiems „Nektaro“ savininkams. Dvarininkai Šabunevičiai sau dar pasiliko rūmus. Dvare įkūrus vadinamą kultūrinį ūkį, jam iš 360 ha buvo palikta 120 ha žemės. Buvę dvaro bravoro savininkai jau negalėjo iš tokio kiekio žemės prikulti reikiamo kiekio grūdų ir taip užtikrinti bravoro sėkmingą gamybą. Iš 28 dvaro sodybos pastatų palikti 2 mediniai kumetynai ir mūrinis tvartas. Po parceliacijos dvaro žemėse susikūrė 15 ūkių, Antanavo miestelis ir Antanavo kaimas.
Antanavo dvaro savininkei M. Šabūnevičienei mirus, 1939 m. dvarą valdė paveldėtojas Landsbergas. II-ojo Pasaulinio karo metu dalis dvaro sodyboje stovėjusių pastatų sudegė. Šiuo metu dvaro teritorija pradėta tvarkyti. Teritorijoje dar vis stovi daug menkaverčių įvairios paskirties statinių. Sunykusi dvaro sodyboje buvusi vandens, takų ir medynų sistema. Uždarytas ir sovietmečiu dvaro sodybos pastatuose veikęs degtinės gamyklos „Stumbras“ padalinys, kuriame buvo gaminamas krakmolas.
2013 m. Antanavo dvaro sodybos teritorijoje vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai numatytų įrengti naujai suplanuotų parterių, požeminių apšvietimo tinklų trasų vietose. Be to, žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai buvo vykdyti drenažo sistemos įrengimo vietose šalia Antanavo dvaro koplyčios pamatų ir paviršinio surinkto vandens išleidimo tinklų trasų vietoje. Tyrimų metu buvo iškasti 8 šurfai, kurių bendras ištirtas plotas – 18,0 m² ir archeologiniai žvalgymai vykdyti 54 m ilgio trasoje.
Tyrimų metu nustatyta, kad dvaro sodyba kurta negyventoje teritorijoje, kurioje, greičiausia, buvęs miškas. Kai kuriuose šurfuose rastas išlikęs miškožemio sluoksnis.
Kalvą ant kurios buvo pastatyta koplyčia nuo likusios parko dalies iš R pusės skyrė dauba. XX a. II pusėje reljefas šioje vietoje buvo išlygintas daubą užpylus iš buvusio dvaro bravoro atvežtomis šiukšlėmis. Būtent šioje teritorijoje kastame šurfe Nr. 1 buvo rastas didelis kiekis medžio anglies su XIX a. II pusės bravoro produkcijos išpilstymui naudotų butelių duženomis, kurių tarpe buvo išskirtos bent 5 grupės butelių besiskiriančios ne tik stiklo spalva, bet ir dizainu. Buteliai daugiausia dar gaminti rankiniu būdu, t.y. pūsti ir tuomet formuoti. Gali būti, kad jie buvo gaminamai dvaro ar net bravoro teritorijoje. Tai, kad sovietmečiu buvo stipriai pakeistas parko reljefas patvirtino ir parteriuose kasti šurfai. Nustatyta, kad dvaro ŠV parterio teritorijoje buvęs autentiškas paviršius šiuo metu yra po 0,6 m storio supiltiniu sluoksniu. Tokie įgilinti parteriai buvo įrengiami XIX a. parkų parteriuose.
- Antanavas-ataskaita-2013.pdf