Projektai
2012 m. detalieji archeologiniai tyrimai Aukštadvaryje
Adresas: Aukštadvaris, Trakų r. Aparašymas:Archeologiniai tyrimai Aukštadvario senojo miesto vietoje (u/k 21475), Aukštadvario mstl., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., buvo atliekami realizuojant „Aukštadvario miestelio centrinės aikštės rekonstravimo ir jos pritaikymo visuomenės poreikiams bei lietaus nuotekų nuvedimo nuo aikštės teritorijos už sklypo ribų“ projektą. Tyrimų metu buvo ištirtos 6 perkasos, kurių bendras plotas 214 m². Fekalinės bei lietaus nuotekynių tinklų, požeminių turgaus aikštės apšvietimo tinklų trasų vietose iškasti 24 žvalgomieji šurfai, 1,5x1,5 m, 1,5x2,0 m ir 1,5 x3,0 m dydžio, kurių bendras plotas 64,5m². Bendrai ištirtas plotas 278,5 m². Be to, vykdyti žvalgymai kasamų tinklų trasų vietose statybos darbų metu visoje statybos darbų teritorijoje.
Visoje turgaus aikštėje bei jos gretimybėje esančių Draugystės ir Žvejų g. atkarpose po asfalto danga buvo rastas akmeninis grindinys. Detaliųjų archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad grindiniai buvo gerai išlikę ir buvusios turgaus aikštės viduryje. Grindiniai dviejų įrengimo etapų. Aikštės centrinėje ir PV dalyje jie sudėti iš nedidelių, neskaldytų akmenų ant supilto 0,1-0,15 storio priemolio sluoksnio. Tikėtina, kad šioje aikštės dalyje grindiniai buvo įrengti XIX a. pab. arba XX a. pradžioje. Tuo tarpu grindiniai esantys aikštės Š ir ŠR ir PR dalyje buvo įrengti apie 1932 m. Juos įrengiant buvo išplėsta turgaus aikštė. Šioje dalyje ant suformuoto smėlio ir priemolio pagrindo naudoti didesni kai kurie kiek apskaldyti akmenys. Tai, kad šioje turgaus aikštės dalyje grindinys klotas XX a. II ketvirtyje, t.y. po I Pasaulinio karo, patvirtina tas faktas, kad perkasoje IV po grindinio sankasa buvo rasti Mosino karabino šoviniai, kurie Rusijos kariuomenės ginkluotėje naudoti nuo 1891 m. iki 1910 m. Tai kad turgaus aikštė yra nevienalaikis darinys, patvirtina ir tik centrinėje aikštės dalyje po grindinio sankasa rastas juodos spalvos 0,1-0,4 m storio žemės sluoksnis su mažais fragmentėliais raudonų plytų ir medžio anglies gabaliukais. Sluoksnyje rasta XVI-XVII a. keramika – molinių indų bei koklių fragmentai, Jono Kazimiero variniai šilingai kaldinti Lenkijoje (1660-1663 m.) ir Lietuvoje, Vilniuje (1664-1666 m.). Tuo tarpu už šios teritorijos ribų, dabar esančių Žvejų g. ir Draugystės g. su prie jos prisišliejančios turgaus aikštės ŠR dalimi, rastas tik XIX-XX a. kultūrinis sluoksnis. Analogiška situacija yra ir su turgaus aikštės PR dalimi. Į šią pusę, greičiausia, į miestelėnų daržų teritoriją, turgaus aikštė buvo išplėsta tik XX a. II ketvirtyje, nes ankstyvesnio kultūrinio sluoksnio, apart pavienių atsitiktinių archeologinę vertę turinčių radinių, teritorijoje nerasta. Perkasos II PV sienelėje 0,35 m gylyje nuo grindinio paviršiaus buvo pastebėtas ypač juodos, suplūktos žemės iki 5 cm storio sluoksnelis, kurį būtų galima sieti su senosios XVI a. vidurio ar II pusės gatvės, jungusios senąją Aukštadvario katalikų bažnyčią su miestu, horizontas. Dabar yra išlikęs tik šios gatvelės trasos fragmentas vadinamas Aušros g. Gali būti, kad ankstesnė gatvelė ėjusi nuo katalikų bažnyčios su vienuolynu iki turgaus aikštės ir dar toliau link Verknės upės. Prie šios gatvelės, ankstyvosios turgaus aikštės P kampe, yra buvusi viena iš miestelio karčiamų. Archeologinių tyrimų metu perkasoje V po apardytu grindiniu rastas didelis kiekis nuo karščio suskilinėjusių ir apdegusių akmenų, kuriuos preparuojant buvo nustatyta, kad tai 1,7x2,2 m dydžio atviro židinio liekanos. Greta jo dideliame plote rasta labai daug įvairių gyvulių kaulų ir apdegusi bei iš išorės aprūkusi keramika. Pagal rastus radinius bei gausybę gyvulių kaulų galima spėti, kad perkasoje V buvo rastas XV a. pab.-XVII a. buvusios karčiamos fragmentas.
Neabejotinai intensyviai buvo gyvenama teritorija buvusi turgaus aikštės ŠR pakraštyje, kurioje buvo ištirti šurfai Nr. 10, 11 ir perkasa VI. Kultūrinio sluoksnio viršutiniame horizonte buvo rasti fragmentai XIX a. sklype stovėjusio pastato. Pastato pamatai mūryti iš akmenų rištų kalkių skiediniu. Pastatas buvęs dengtas molinėmis Marselio tipo čerpėmis. Analogiško pastato, greičiausia, ūkinio, pamato fragmentas atkastas perkasos VI ŠV sienelėje. Tikėtina, kad šie pastatai sudegę I Pasaulinio karo veiksmų ar vėlesnių XX a. gaisrų Aukštadvario miestelyje metu. Po šiuo sluoksniu teritorijoje 1,0-1,2 m gylyje nuo paviršiaus buvo rastas dar vienas kultūrinio sluoksnio horizontas su XVI-XVII a. buitinės keramikos t.y. indų ir koklių fragmentais bei renesansinėmis plytomis. Šiam horizontui reikia priskirti ir kv. B,C-2 ant įžemio rastą akmenų eilę, kuri, kaip ir nuo jos labiau į PR esanti stulpaviečių? eilė gali būti susijusi su kažkokių statinių, stovėjusių XVI-XVII a. liekanomis.
Sklypų Vilniaus g. Nr. 15, 15 a, kurie ŠV pusėje ribojasi su Aukštadvario senąja turgaus aikšte ir Žvejų g., teritorijoje numatytos įrengti 120 m ilgio lietaus nuotekynės tinklų trasos vietoje buvo iškasti trys šurfai. Šurfų vietoje rastas iki 2,4 m supiltinis sluoksnis. Trasos kasimo darbų metu didžiojoje trasos dalyje kultūrinio sluoksnio nerasta. Išskyrus trasų P galą, kur kultūrinis juodos spalvos žemės sluoksnis su pavieniais XVII-XVIII a. keramikos fragmentais buvo pasiektas 1,8-2,5 m gylyje.
Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad dabartinė Aukštadvario turgaus aikštė su gretimybėse esančiu užstatymu iš esmės yra išlaikiusi XVI a. pab., t.y. po Valakų reformos susiformavusį aikštės planą. Jos istorinės ribos buvo kiek pakeistos XX a. II ketvirtyje. Aplink aikštę tyrimų metu rastas XVI a. pab. - XVII a. neintensyvus kultūrinis sluoksnis, tačiau jis leidžia daryti išvadas dėl miestelio atsiradimo ir formavimosi pradžios bei vystymosi kelių šimtmečių bėgyje. Archeologinių tyrimų medžiaga patvirtina urbanistinių tyrimų metu nustatytą faktą, kad XVII a. pr. Aukštadvaris jau buvo susiformavęs miestelis išsidėstęs aplink kelių mazgą centre bei sodybomis į V ir P nuo jo, t.y. dabartinių Žvejų, A. Mickevičiaus ir Vilniaus g. teritorijoje, kuriame jau buvo vienas iš ypač svarbių miestelio struktūrai ir ūkiniu būtinų elementų - turgaus aikštė.
- Ataskaita-I-tomas.pdf
- Ataskaita-II-tomas.pdf