2011 m. spalio lapkričio mėn. buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai nekilnojamosios kultūros vertybės, Trakų senamiesčio (u.k. 17114, U18), Trakų senojo miesto vietos (u. k. 27125), Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistinio draustinio teritorijoje esančiuose sklypuose, Karaimų g. 52, Karaimų g. 8, Birutės g. 3 bei skvere prie Bernardinų ežero.

                      Karaimų g. 52 trasos įvado vietoje buvo iškastas šurfas 1,5x1,5 m dydžio, t.y. ištirtas 2,25 m² plotas ir vykdyti 27,0 m ilgio bei apie 0,7 m pločio trasos kasimo darbų metu archeologiniai žvalgymai. Tyrimų metu trasos vietoje rastas iki 0,65 m storio kultūrinis sluoksnis, kurį būtų galima sieti su XIX a. teritorijos užstatymu ir naudojimu.

                      Karaimų g. 8 trasų vietose buvo iškasti keturi 1,5x1,5 m dydžio šurfai, t.y. ištirtas 9,0 m² plotas ir vykdyti apie 40,0 m ilgio ir 0,7 m pločio trasų kasimo darbų metu archeologiniai žvalgymai.

                      Tyrimų metu vandentiekio trasos vietoje, šurfo Nr. 1 teritorijoje, rastas iki 0,55 m storio kultūrinis sluoksnis, su XVI-XVII a. buitinės keramikos radiniais. Šios trasos ŠR pjūvyje ties jos 6-7 m rastas XIX a. I pusės pastato pamato, greičiausia, P kampas. 1914 m. Trakų miesto plane šio pastato jau nebėra, tad tikėtina, kad jo liekanas užpylus XX a. pr. ir buvo išlėsta PR kryptimi Trakų miesto turgaus aikštė bei pastatytas dar ir dabar tebestovintis savo vietoje gyvenamas namas Karaimų g. 8.

                      Birutės g. 3 trasų vietose buvo iškasti du 1,5x1,5 m dydžio šurfai, kurių plotas 5,0 m² ir vykdyti apie 34,0 m ilgio ir 0,7 m pločio trasų kasimo darbų metu archeologiniai žvalgymai.

                      Nustatyta, kad gyvenamas namas Birutės g. 3 statytas XX a. pr. sunykusio arba nugriauto gyvenamo namo vietoje. To pastato liekanos, t. y. raudonų plytų duženos rastos II ir III įvadų trasose. XIX a. pr., statant minėtą pastatą, buvo išlyginta teritorija supilant žemę iš nukasamos aikštės teritorijos, kurioje yra buvę Trakų katalikų parapijinės kapinės. Tirtoje teritorijoje rastas supiltinis sluoksnis su pavieniais žmonių griaučių kaulais. Gyvenamo namo Birutės g. Nr. 3 PR galas ir prie jo sovietmečiu pastatytas priestatas stovi vietoje, kurioje tyrimų metu rasti radiniai, t.y. puodyniniai kokliai ir radiniai rasti šurfo Nr. 1 kultūrinio sluoksnio apatiniame horizonte leidžia spėti, teritorijoje buvus XVI a. II pusės ar XVII a. gyvenamą namą su puodyninių koklių krosnimi.

Skvere esančiame Bernardinų (Lukos) ežero pakrantėje numatytų pėsčiųjų tako rekonstrukcijos ar įrengimo darbų metu 200 m ilgio atkarpoje ir lietaus nuotekynės trasos išleidėjo 15 m ilgio trasos atkarpoje vykdyti archeologiniai žvalgymai. Numatyto lietaus nuotekynės trasos šulinio vietoje buvo iškastas žvalgomasis 1,5x4,0 m dydžio šurfas, kurio plotas 6,0 m². Pagal istorinius duomenis skvero teritorija ar jos dalis galėjo būti pradėta apgyvendinti XV a. pab. ar XVI a., tačiau įvertinant gamtines sąlygas, nes teritorija yra arti Bernardinų ežero ir jos dalis galėjo būti apsemiama, gyvenama buvo tik aukštesnioji teritorijos dalis šalia dabartinės Vytauto g. Tai iš dalies patvirtina ir šurfe Nr. 1 rastas šlapias apie 0,6-0,65 m storio juodos durpingos žemės sluoksnis. Šiame sluoksnyje rasti XVI a. II pusės –XVII a. radiniai bei gyvulių kaulai galėjo būti pilami į šlapią ežero pakrantę šiukšlių pavidalu. Drėgnoje teritorijoje apsigyventa tik XIX-XX a. pr. Apie tai leidžia manyti 0,6 m gylyje nuo esamo paviršiaus šurfo Nr. 1 plote rastos grindinio liekanos ir didelių akmenų eilė bei 0,95-1,15 m gylyje rastų rąstų liekanos, kurios, greičiausia, gali būti siejama su teritorijoje stovėjusiais pastatais. Didelis kiekis supiltų medžio nuoskalų galėjo būti naudojamas teritorijai sausinti. Be to, toks jų keikis gali būti susijęs ir su kokio nors amatininko veikla pvz. valčių ar stogams naudotų skiedrų gamyba.