Projektai
2011 ir 2015 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Kudirkos Naumiestyje
Adresas: Kudirkos Naumiestis, Šakių r. Aparašymas:2011 m. ir 2015 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai buvo atlikti Kudirkos Naumiestyje, nekilnojamosios kultūros vertybės, Kudirkos Naumiesčio istorinio centro (u. k. 17093), teritorijoje, Šakių r. sav., numatytų vandentiekio bei fekalinės nuotekynės tinklų įrengimo vietose.
2011 m. tyrimai vykdyti V. Kudirkos, Vytauto, Kranto, Bažnyčios, S. Dariaus ir S. Girėno g. ir dar keliu skersgatvių atkarpose. Ištirti 44 šurfai, kurių bendras ištirtas plotas 100 m².
2015 m. - S. Dariaus ir S. Girėno, Varpo, Tiesos, Šešupės, Kranto, Vytauto, Vilties ir Bažnyčios g. atkarpose. Iškasti 45 žvalgomieji šurfai, kurių bendras ištirtas plotas 123,75 m².
Kudirkos Naumiestis – įsikūręs Šešupės ir Širvintos upių apsuptame pusiasalyje, drėgnoje vietoje. Iki pat XX a. vidurio miestelio P ir PR dalys buvo užliejamos potvynių metu. Ypač dideli potvyniai, minimi istoriniuose šaltiniuose, yra buvę 1831 m., 1919-1920 m. Jų palikti sąnašinio smėlio pėdsakai tyrimų metu rasti S. Dariaus ir S. Girėno g., Šešupės, Varpo g.
Miesto kūrimosi pradiniame etape XVI a. II pusėje - XVII a., matyt, įvertinus gamtines sąlygas, miestas buvo suplanuotas kaip turintis stačiakampį gatvių tinklą, kuris formavo ne tik centre esančią keturkampę aikštę, bet ir keturkampius kvartalus. Suplanuotų gatvių ir kvartalų ilgis buvęs panašus, tačiau, gyvenama bent jau iki XVIII a. buvo aukštesnėse gatvių dalyse esančiose arčiau centro pvz. V. Kudirkos g. - 150 m atkarpoje į V nuo dabartinės Tilto g., S. Dariaus ir S. Girėno g. – 250 m atkarpoje į R nuo dabartinės Varpo g. ir 75 m atkarpoje į V nuo Tilto g., Vytauto g. - 115 m atkarpoje į R nuo Varpo g., Bažnyčios g. - 175 m atkarpoje į R nuo Varpo g. ir 170 m ilgio atkarpoje į V nuo Tilto g. Šlapiausios gatvių atkarpos buvo sausinamos klojant žabus. Sudūlėjusių žabų rasta beveik visų gatvių ankstyviausiuose sluoksniuose. Kai kur kaip pvz. S. Dariaus ir S. Girėno g. kastame šurfe Nr. 13 rastas bent 7 žabų sluoksnių „pyragas“. Žabų sluoksniai kloti skersai vienas kito atžvilgiu. Vytauto g. šurfe Nr. 24 buvo rastas spygliuočių medžių šakų sluoksnis. Kai kur gatvės sausintos skiedromis ar drožlėmis. XVII-XIX a. miesto gatvės buvo virtę šiukšlynais į kuriuos buvo išmetamos visos namuose jau nereikalingos buitinės šiukšlės, statybinis laužas ir pilamos įvairios paplavos. Tokiu būdu bent jau pagrindinių gatvių trasose rastame juodos durpingos žemės sluoksnyje su labai specifiniu kvapu buvo rasta daug skaldytų gyvulių kaulų, buitinės keramikos šukių. Matyt, 1884-1887 m. Suvalkų gubernijos inžinieriaus architekto Leono Boguckio, pervažiavusio Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio ir Vladislavovo, dabar Kudirkos Naumiesčio, miestus, raporte gubernatoriui apie šių miestų sanitarinę būklę išdėstyta mintis apie tai, kad netinkamai valomi gatvių grioviai, dvokia miestas ir sodybose nėra tualetų bei jos užgriozdintos griūvančiais statiniais, nebuvo iš piršto laužta. Tyrimų metu rasti gatvių grindiniai. Tačiau gatvės grįstos skirtingu laiku pvz. V. Kudirkos g. V galas išgrįstas XX a. I pusėje t.y. po to kai apie 1930 m. stačiatikių cerkvės vietoje buvo pastatyta pradinė mokykla, Vytauto g. nuo Tilto g. iki tilto per Širvintą išgrįsta XIX a. pab., kai buvo pastatytas tiltas, Vytauto g. R galas ir Kranto g. išgrįstos 1908 m. kartu įrengiant kritulių surinkimo melioracinę sistemą, kuria vanduo buvo išleidžiamas į Šešupės šlaitą. Tuo tarpu Varpo g. grįstas XIX a. pradžioje. Gatvių dalys esančiose arčiau turgaus aikštės grįstos didesniais akmenimis, o jų galuose arba miesto pakraščiuose esančiose gatvėse šalia didesnių akmenų naudoti ir smulkūs. Menkai gyvenamos gatvės arba naudojamos daugiau ūkiniams poreikiams iš viso liko negrįstos pvz. Šešupės, Tiesos g.
Pagal tyrimų metu gatvių trasose rastus radinius galima spėti, kad seniausia ir intensyviausiai XVII-XIX a. gyventa miesto centrinė dalis su aplink turgaus aikštę bei jos R bei PR pusė, t.y. link Šešupės upės, dabartinės V. Kudirkos, S. Dariaus ir S. Girėno bei dabartinės Bažnyčios g. R atkarpos. Būtent šioje teritorijoje reikėtų ieškoti senojo Duliebaičių kaimo, minimo 1561-10-12 m. sudarytame Jurbarko ir Nova Volia (dabar Virbalio) inventoriuje.
- Kudirkos-Naumiestis-ataskaita-2011-m.-I-tomas.pdf
- Kudirkos-Naumiestis-ataskaita-2011-m.--II-tomas.pdf
- Kudirkos-Naumiestis-ataskaita-2015-m.-I-tomas.pdf
- Kudirkos-Naumiestis-ataskaita-2015-m.-II-tomas.pdf