Projektai
2009 m. detalieji archeologiniai tyrimai J. Basanavičiaus g. Nr. 4 A-B, Biržuose
Adresas: J. Basanavičiaus g. Nr. 4 A-B, Biržai Aparašymas:Archeologiniai tyrimai J. Basanavičiaus g. Nr. 4a-b, Biržuose
2009 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai sklypuose J. Basanavičiaus g. Nr. 4a-b, Biržų m., Biržų senojo miesto teritorijoje (A518P), kuriuose buvo numatyta statyti Biržų teritorinės darbo biržos administracinį pastatą su informaciniu profesinio konsultavimo centru. Tyrimai vykdyti 1400 m² plote. Būsimo pastato vietoje buvo iškasti 7 plotai, kurių bendras ištirtas plotas 555,0 m². Žvalgomieji tyrimai vykdyti komunikacijų vietose, iškasti 38 šurfai, bendras plotas 71,0 m². Ir vykdyta archeologinė žemės darbų priežiūra dalyje šiluminės ir elektros trasų.
Vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo surinkta gausi medžiaga susijusi su Biržų miesto kultūra, istorija ir urbanistiniu vystymusi.
Nagrinėjama teritorija buvo viena iš seniausiai ir intensyviausiai gyvenamų Biržų vietų. Tai sąlygojo jos artumas prie pagrindinių miesto centrų – pilies, miesto rotušės, turgaus. Taip pat ji buvo ir susisiekimo prasme patogioje vietoje t.y. prie pagrindinių miesto gatvių - Vilniaus gatvės ir Papilio, dabar J. Basanavičiaus gatvės, kuria vyko susisiekimas tiltu per Apaščią su Biržų priemiesčiu – Naujamiesčiu, kuris XVII a. II pusėje buvo Biržų miesto ūkinė dalis, bei kitomis Radvilų valdomis, ir net Riga.
Tirtoje teritorijoje nustatyti 6 užstatymo etapai. Seniausias etapas siejamas su XVI a. II puse. Šiam laikotarpiui priskiriamas medinis pastatas Nr. 5, kurio sudegę liekanos rastos ploto Nr. 4 teritorijoje, kv. A-D-1-4. Gali būti, kad jis egzistavęs iki 1579 m., kada pradėtas kurti miestas buvo sudegintas didelio gaisro metu, kai prie Kokenchauzo sumušti švedai traukdamiesi užpuolė Biržus.
II teritorijos užstatymo etapas tai miestas, kurį T. Makovskis XVI a. pab.-XVII a. pr. pavaizdavo Biržų miesto graviūroje (pav.1). Šiam etapui yra priskiriami plotuose Nr. 1 ir Nr. 2 rasti pastatų fragmentai. Bene įdomiausias ir vertingiausias tyrimų objektas tai amatininko- puodžiaus sodybos komplesas, kurį sudarė gyvenamas namas, jo P siena rasta ploto Nr. 1 išpjovoje ir šurfe Nr. 7, ūkio pastatas – dirbtuvės, kv. H-J-5-10 ir plote Nr. 2, kv. H-J-1-2 buvusi džiovykla bei keramikos degimo krosnis. Ši sodyba vertinga ne tik kaip XVII a. urbanistinis, bet ir kaip ūkinis bei kultūrinis darinys, kadangi, tai vieno iš dviejų to meto Biržų mieste gyvenusių puodžių sodyba. Joje buvusių dirbtuvių vietoje buvo rasta keramika – kokliai bei indai, labai įvairūs savo ornamentika, glazūravimo technika ir paskirtimi. Čia rasta lėkščių, dubenų, puodų, keptuvių, kepimo lovio, gertuvės fragmentai, bei gamybinis brokas. Taip pat tyrimų metu rasti fragmentai koklių gamybai naudotos molinės matricos ir sieninės apdailinės plytelės. Didžiausią rinkinio dalį sudaro puodyniniai ir XVII a. II pusės plokštiniai, kampiniai kokliai ar jų fragmentai. Jie ornamentuoti renesansine maniera augaliniu, geometriniu ornamentu ar derinant geometrines detales su augaliniais motyvais. Taip pat rasti karniziniai kokliai su heraldiniais motyvais – liūtai laikantys Gdansko (Dancigo) herbą, bei plokštiniai kokliai puošti alegorinėmis scenomis – mūro siena einantis liūtas, simbolizavęs didybę, jėgą ir saugumą – „liūtas saugo miesto ramybę“. Gali būti, kad ši, stiprios Radvilų giminės valdymo metu, puošyboje naudota alegorija turėjusi ir platesnę reikšmę sietiną ne vien su Biržų valda. Tyrimų metu rasti tiek neglazūruoti tiek ir glazūruoti kokliai su tuo pačiu ornamentu. Be to, dirbtuvėse buvo rasti ir pavieniai fragmentai herbinių koklių. Tai dukters Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667-1695 m.) herbu žymėti neglazūruoti kokliai.
Apibendrinant istorinę ir archeologinę medžiagą susijusią su šia amatininko sodyba galima teigti, kad I dirbtuvių egistavimo etapas gali būti siejamas su 1636 m., kai Biržų savininkas, kunigaikštis Kristupas II Radvila lapkričio 29 d. savo instrukcija griežtai uždraudė statyti mieste daržines ir kitus ūkinius pastatus. Tikėtina, kad šio ūkio pastato paskirtis tuomet ir nusistovėjo. Taigi, tuomet arba jau iki tol jis buvo pastatytas ir pritaikytas puodžiaus dirbtuvėms. Tai iš dalies gali patvirtinti ir teritorijoje rasti, matyt, jau šiose dirbtuvėse gamintų koklių su Boguslavo Radvilos (1620-1669 m.) monograma, infliaciniai Jono Kazimiero šilingai bei kiti radiniai rasti kultūriniasme sluoksnyje susiformavusiame dirbtuvėse tarp rūsio ir sudegusių bei įgriuvusių į rūsį dirbtuvių pirmo aukšto grindų. I –asis dirbtuvių egzistavimo laikotarpis baigėsi 1666 m., kai po eilinių karų 1654 m. su Rusija ir 1655 m. su Švedija, 1666 m. kilusio gaisro metu sudegė miestas. Šis gaisras istorikų yra laikomas didžiausiu Biržų miesto gaisru, po kurio liko tik nedideli lopinėliai Vilniaus gatvės užstatymo. II dirbtuvių egzistavimo etapas tai laikotarpis po 1666 m. gaisro iki XVIII a. pradžios t.y. Šiaurės karo ir 1704 m. miesto gaisro, kai vėl sudegė Biržų miestas. Tuomet, matyt, sunaikinta sodyba su dirbtuvėmis ir, greičiausia, kartu su degtais kokliais sugriauta degimo krosnis. Teritorijoje vėlesnio laikotarpio radinių, sietinų su puodžiaus dirbtuvėmis, nerasta.
Taip pat šiam III trečiajam teritorijos užstatymo laikotarpiui reikėtų priskirti statinių fragmentus rastus ploto Nr. 5 išpjovoje, kultūrinio sluoksnio fragmentus ploto Nr. 6 PR kampe bei ūkinę duobę rastą šurfe Nr. 24 su kaulais ir storasienės keramikos duženomis. Tačiau juos būtų buvę galima susieti tik su užstatymu buvusiu Biržų kultūros namų vietoje.
IV teritorijos užtatymo etape, t.y. XVIII a., matyt, po 1704 m. Biržų sunaikinimo, greičiausiai, pasikeitė Papilio gatvės užstatymo linija arba ir pačios gatvės trasa. Gyvenami namai buvo kiek atitraukti nuo gatvės į sklypo gilumą. Pasikeitė ir mūrijimo technika. Imtas derinti akmens ir plytų mūras, arba akmenų mūre naudoti plytų fragmentai. Pagal statybines medžiagas, mūro techniką bei radinius šiam etapui būtų galima priskirti pastato Nr. 2 fragmentus rastus plote Nr. 1, kv. F-I-0-2, pastato Nr. 6 fragmentus- plote Nr. 4, kv. A,B-2-4 ir pastato Nr. 8, rasto plote Nr. 5, I statybos etapą.
- I-tomas-ARCHEOLOGINIU-TYRIMU-ATASKAITA---Copy.pdf
- II-tomas-BR?ŽINIAI.pdf
- III-tomas-FOTOGRAFIJOS.pdf