Projektai
2009 – 2010 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Birutės ir Mindaugo g. Trakuose
Adresas: Birutės ir Mindaugo g., Trakai Aparašymas:2009 – 2010 metų archeologiniai žvalgomieji tyrimai Birutės ir Mindaugo g. Trakuose
Archeologiniai žvalgomieji tyrimai ir žemės darbų priežiūra gatvių rekonstrukcijos metu 2009 - 2010 m. vykdyta 322,0 m ilgio Mindaugo g., ir 928,0 m ilgio Birutės g. trasose.
Mindaugo g. Trakuose yra XIX a. II pusės urbanistinis darinys, dalinai susiformavusi buvusio Bernardinų vienuolyno palivarko, kurio vieno ūkio pastato liekanos rastos gatvės P pakraštyje, vietoje. Gatvės aplinka sunaikinta XX a. II pusėje, ją užstatant daugiaaukščiais gyvenamais namais. Archeologiniai tyrimai jos teritorijoje iki šiol nebuvo vykdomi. Miesto istorijos bėgyje egzistavę objektai buvo identifikuoti remiantis istoriniais bei kartografiniais šaltiniais.
Birutės g. viena iš dviejų seniausių Trakų miesto gatvių, kurių trasos yra susiformavę dar XIV a. Gatvės dalis tarp Trakų parapijos bažnyčios ir Vytauto g. XV-XVII a., greičiausia, buvo gyvenama, arba naudojama miestelėnų poreikiams kaip turgaus aikštės dalis. 2010 m. archeologinių tyrimų metu dabartinės aikštės teritorijoje permaišytoje žemėje rasti minėto laikotarpio radiniai: arbaletinės strėlės antgalis, vazoninių koklių ir plokščiųjų koklių fragmentai ornamentuoti geometriniu ornamentu bei molinių indų ornamentuotų įkartėlių, bangelių ir horizontaliu grioveliu ornamentu fragmentai. Be to, teritorijoje rastas fragmentas kalkių pūdymo (gesinimo) duobės. Joje pūdytos kalkės galėjo būti naudotos bažnyčios statybai ar remontui. XVII a. į miesto turgaus aikštės teritoriją išsiplėtė Trakų parapinės bažnyčios šventoriuje nuo bažnyčios statybos laiko buvę kapinės. Kapines nuo gatvės trasos ribojo stambesnių akmenų tvora sukrauta jos PV pakraštyje. Kapinės prie bažnyčios panaikintos apie 1830 m, kai buvo išgrįsta aikštė prieš bažnyčią. 2010 m. tyrimų metu plote Nr. 2 buvo rasti 4 apnaikinti kapai bei ŠR buvusių kapinių pakraštyje buvusi 1,3x1,6 m dydžio dėžė su joje perlaidotų 21 žmogaus sunykusiais palaikais.
2010 m tyrimų metu tarp Trakų bažnyčios šventoriaus tvoros ŠR atraminės sienos kontraforsų buvo rastos nuogrindos su gatvės lietaus vandens surinkimo latakų fragmentais. Šios nuogrindos buvo įrengtos XVII a. pradžioje kartu su statoma mūrine atramine siena. Po to remontuotos, greičiausia, XIX a. kartu su grindžiama gatve. Deja, gatvės grindiniai šalia šventoriaus atraminės sienos sunaikinti. Tyrimų metu prie šventoriaus atraminės sienos buvo nustatyta, kad šventoriaus atraminė siena su kontraforsais statyta be pamatų ir ji sumūryta ant permaišytų žvyro, žvyro su griuvenomis ar žvyro su smulkiomis plytų duženomis sluoksnių, kurių storis nuo 0,5 m iki 2,23 m.
Birutės g. atkarpoje nuo sklypo Birutės g. Nr. 7 PR ribos iki įvažiavimo į dabar vadinamą Reinės aikštę PR ribos, dar XX a. I pusėje buvusios Trakų parapijos bažnyčios valdos ribose, buvo rasti išlikę fragmentai gatvės akmeninio grindinio. Tyrimų metu nustatyta, kad šioje gatvė šioje atkarpoje buvusi apie 5,0-5,2 m pločio. Jos pakraščiuose, apie 0,5 m nuo kraštų, yra buvę lietaus vandens surinkimo latakai. Ši gatvė turėjusi dvišlaitį nuolydį. Tokiu būdu važiuojamoji gatvės dalis buvusi XX a. I pusėje apie 4,0 m pločio.
Birutės g. atkarpoje nuo sklypo Birutės g. Nr. 14 iki sklypo Birutės g. Nr. 7, yra išlikę XVII-XX a. vidurio kultūrinio sluoksnio fragmentai. 2006 m. ir 2010 m. vykdytų tyrimų metu nustatyta, kad gatvės gretimybėje, sklypo Birutės g. Nr. 14 PV pakraštyje ir aukščiau ŠV kryptimi yra stovėję pastatai. Gatvės trasos ŠV riba, šioje dabartinės gatvės trasos atkarpoje, buvusi apie 3,0 m labiau pasislinkusi P-PV kryptimi. Paskutinis pastatas stovėjęs šioje teritorijoje buvo nugriautas XX a. viduryje. Deja, tyrimų metu šioje atkarpoje nepavyko rasti gatvės PV ribos, kuri, greičiausia, yra dabar suformuotų sklypų teritorijoje.
Birutės g. atkarpoje nuo Maironio g. iki įkalnės yra buvusi vadinama Ponežerio pelkė. XIV a. II pusėje ar XV a. pradžioje, kai Trakų ežeryno vandens lygis buvęs apie Ha 150.00, t.y. 1,2 m aukščiau dabartinio lygio, ši aukštapelkė buvo vandeninga. Vandens apykaita vyko per protaką, kuri dar dabar žymi reljefe tarp Birutės g. Nr. 30 ūkio pastato ir gyvenamo namo Birutės g. Nr. 32. Ji galutinai sunaikinta XX a. 9 dešimtmetyje. Pelkės V pakraštys, kur šiuo metu yra suformuota gatvės trasa, pravažiuojamas būdavo tik metų sausuoju periodu. Taigi, tikėtina, kad dabartinė Birutės g. trasa šioje atkarpoje nėra autentiška.
Birutė g. atkarpoje tarp 696,0-745,0 m, t.y. kalvos viršuje, gatvės trasoje rasti kapai, kurie priskirtini XVI-XVII a stačiatikių Prisikėlimo cerkvės kapinėms. Šios kapinės tyrinėtos 1990 m. Kapai ir cerkvės liekanos buvo stipriai apardytos 1967-1971 m laikotarpyje gretimybėje vykdytų daugiabučių namų statybos darbų metu. Kapinių P pakraštyje gatvėje trasoje buvo rastas spėjamos kapinių tvoros pamato mūro fragmentas.
Birutės g. trasos 839,0 m. buvo rastas fragmentas akmenų, rištų kalkių skiediniu, mūro. Šis fragmentas, galėjęs priklausyti Bernardinų vienuolyno tvoros, skyrusios vienuolyno teritoriją nuo palivarko, pamatui. Deja, platesnių apibendrinimų, dėl mažos tyrimų apimties, negalima daryti.
Birutės g. atkarpoje tarp 1023,0 - 1047,0 m kuri suformuota nuokalnėje, buvusio Bernardinų vienuolyno kalvos šlaite buvo fiksuoti 9 kapų duobių kontūrai. Neabejotinai 2009 m vykdytų Birutės g. rekonstrukcijos darbų metu buvo rasta Bernardinų vienuolyno arba „Mažųjų Rasų“ kapinių P-R riba. Likusi Birutės g. atkarpa iki jos sankryžos su Vytauto g. dar XX a. pradžioje ėjusi aukštėjančios kalvos reljefo paviršiumi ir neturėjusi dirbtinai suformuoto gatvės „lovio“. XX a. 6-7 dešimtmetyje vykdytų gatvės įrengimo darbų metu šioje jos atkarpoje buvo nukastas kalvos paviršius, suformuota nauja sankasa performuotas ir abipus gatvės buvęs reljefas t.y. suformuoti šlaitai, užpiltos dabartinės Vienuolyno g. teritorijoje buvusios pelkės bei greta gatvės pastatyti daugiaaukščiai gyvenami namai. Tokiu būdu buvo sunaikintos bet kokios galimybės šioje gatvės atkarpoje, de facto, nustatyti jos buvusį autentišką XV-XIX a. paviršių ir trasą.