Projektai
2016 m., Kūlių vartų g. 7, Klaipėda
Adresas: Kūlių vartų g. 7, Klaipėda Aparašymas:Klaipėdos senojo miesto vietos su priemiesčiais (27077) bei Klaipėdos senamiesčio (16075) teritorijoje, Kūlių Vartų g. 7, buvo planuojama vykdyti nugriauto pastato (prie Kūlių Vartų gatvės) pamatų bei rūsio demontavimo darbus, t.y. iškelti betoninius buvusio pastato pamatus, išardyti rūsio sienas bei grindis. Pagal 2016-01-12 Mokslinės archeologijos komisijos pateiktas rekomendacijas, prieš vykdant pamatų demontavimo darbus, pastato gretimybėje buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai.
Ankstyviausios žinios apie planuojamos tirti teritorijos gretimybę yra žinomos iš XVI a. - netoli Akmenų vartų buvusios miesto kapinės. Žemėmis jos užpiltos XVII a. (TATORIS J., Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Vilnius, 1994, p.51.), kai miesto branduolys (teritorija nuo Danės upės iki Tiltų g. pabaigos) XVII a. buvo pradėtas juosti gynybiniais olandiško tipo bastioniniais įtvirtinimais. Teritorija, į pietryčius nuo miesto, ilgai buvo atskirta įtvirtinimų ir nepateko į miesto sudėtį, o ten esančius žemės sklypus įsigydavo pirkliai ar už įvairius nuopelnus gaudavo karininkai. Į miestą buvo galima patekti tik pro tam tikrose vietose įrengtus vartus. Vieni jų, vadinami Akmenų vartais, buvo dabartinių Tiltų ir Kūlių vartų g. sankirtoje, kurių buvimą meną ir pačios gatvės pavadinimas. Remiantis J. Tatoriu, šioje teritorijoje „tuojau už Akmenų vartų <...> XVII a. čia miestas turėjo pasistatęs salyklo džiovyklą, kuri vėliau virto alaus darykla.“ (TATORIS J., Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, p. 272. ). XVIII a. pr. aukštinant pylimus kapinės buvo antrą kartą užpiltos (TATORIS J., Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, p.105). 1784 m. pradėjo veikti alaus darykla. Po Antrojo pasaulinio karo darykla rekonstruota, o senieji cechai nugriauti. 1887 m. dabartinėje Kūlių vartų gatvėje buvo pastatyta nauja apskrities ligoninė. 1903 m. prie ligoninės pristatytas neišvaizdus priestatas. Vėliau ligoninės paskirtis buvo pakeista į odos ir veneros ligų dispanserį (TATORIS J., Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, p. 224). Šią teritoriją miestas įsisavino tik XIX a. pab. – XX a.
Archeologiniai tyrimai Kūlių vargų g. 7 gretimybėje - Butsargių g. 3/Baltikalnio g. 12 vykdyti 2009 m. (ATL 2009 metais. Vilnius. 2010. p. 499), 2011 m. tyrinėta Bangų g. 4, 6A, Bangų g. 5A, Žvejų g. 18A (ATL 2011 metais. Vilnius. 2012. p. 394-397, 636), o taip pat – Tilžės g. 3 (ATL 2011 metais. Vilnius. 2012. p. 637).
2013 m. atlikti tyrimai Bangų g. 7 (ATL 2013 metais. Vilnius. 2014. p. 316-317). Aktualūs Kūlių vartų g. 7 tyrimai vykdyti 2013 m. Tyrimai vyko Taikos pr., Kūlių Vartų bei Tilžės g., kurių metu 235 m ilgio dujotiekio trasos vietoje iki įžemio buvo ištirti 5 1x2 m dydžio šurfai, viso 10 m² bendro ploto (vad. D. Jazbutytė). Arčiausiai būsimos tyrimo vietos ištirtame šurfe Nr. 5, 0,4 m gylyje nuo esamo paviršiaus, buvo atidengtas akmeninis grindinys, sudėtas iš neskaldytų lauko riedulių, datuojamas XIX a. pab. – XX a. pr. Taip pat rasta glazūruotos keramikos šukių, langų, butelių stiklo duženų, 1875 m. moneta, 1915 m. kareivio antpečio ženkliukas (?). Kūlių Vartų g. 7, planuojamos statyti katilinės vietoje, buvo ištirta viena 2 X 5 m dydžio perkasa. 0,2-0,6 m gylyje buvo rasta pavienių žmonių kaulų iš suardytų kapų (ATL 2013 metais. Vilnius. 2014. p. 501).
2016 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu, griaunamo pastato pietvakarinėje pusėje (pav. 1) buvo ištirti 4 šurfai (bendro 16 m2 ploto).
Šurfe Nr. 1, po asfaltu su supiltiniu skaldos pagrindu, 0,3 – 0,4 m gylyje buvo fiksuotas XX a. datuotinas kultūrinis sluoksnis. Po juo, 0,8 – 0,95 m gylyje fiksuoti rudos bei pilkos spalvos smėlio sluoksniai, kurie turėtų būti datuojami iki XX a. Šiame supiltiniame sluoksnyje buvo rasta skaldytų gyvulių kaulų, buitinės keramikos fragmentų (dengtos geltonos, violetinės spalvos glazūra), fajansinių indų, ornamentuotų augaliniu ornamentu fragmentų, porcelianinių indų fragmentų, akmens masės indų fragmentų (bokalo), stiklinių butelių dugnai bei kaolino pypkių kandiklių fragmentų. Taip pat rasta stiklinių indų duženų bei langų stiklo fragmentų (pasidengusių patina). 1,15 – 1,2 m gylyje buvo fiksuotas pilkos spalvos dumblingo smėlio sluoksnis, kuriame buvo rasta XVIII a. vid. – XIX a. radinių - skaldytų gyvulių kaulų, stiklinių butelių duženų (pasidengę patina), buitinės keramikos fragmentų, fajansinių lėkščių fragmentų, kaolininių pypkių kandiklių. Taip pat rasta koklio, ornamentuoto apkaustu bei dengto baltu moliu fragmentas ir plokštinio koklio, dengto tamsiai žalios spalvos glazūra fragmentai Po šiuo sluoksniu fiksuotas sąnašinis pilkos spalvos smėlio sluoksnis, kuriuo buvo užnešta šioje vietoje buvusi daubelė (pav. 2).
Šurfe Nr. 2, po betoninių trinkelių ir supiltinio žvyro sluoksniu, 0,07-0,2 m gylyje fiksuotas XX a. supiltinis 0,48 – 0,3 m storio pilkai rudos spalvos žemės sluoksnis, kuriame rasta XVIII – XX a. radinių - skaldytų gyvulių kaulų, stiklinių butelių (pasidengusių patina) duženų, lango stiklo fragmentas, plokštinių koklių, dengtų juodos spalvos glazūra bei ornamentuotų augaliniu ir gyvūniniu ornamentu fragmentų, buitinės keramikos, dengtos bespalve glazūra, ornamentuotų augaliniu ornamentu fragmentų, fajansinių indų, ornamentuotų augaliniu ornamentu fragmentų, akmens masės indų fragmentų, kaolininių pypkių kandiklių. Taip pat rastas žalvarinis dirbinys (apkalėlis), ornamentuotas reljefiniu taškučių ornamentu. Ties šurfo PV sienute, 0,2 m gylyje fiksuotas mūrinis pamato fragmentas. Atidengtas pamato fragmentas buvo apie 0,3 m pločio bei 2 m ilgio. Pamatas mūrytas iš akmenų (0,3 X 0,2 – 0,1 X 0,1 m dydžio), akmenys tarpusavyje rišti cementiniu skiediniu. Šį pamato fragmentą reiktų datuoti XX a. I p. – XX a. III ketv.
Po pilkai rudos spalvos žemės sluoksniu buvo fiksuotas apie 0,1-0,15 m storio pilkos spalvos smėlio sluoksnis, o po juo – 0,6/0,65 m gylyje fiksuotas apie 0,3 m storio rudos spalvos smėlio sluoksnis, kuriame rasta skaldytų gyvulių kaulų, plokštinio koklio fragmentas, ornamentuotas augaliniu ornamentu, dengtas balta glazūra bei plokštinio koklio, ornamentuoto augaliniu ornamentu bei dengtu juodos spalvos glazūra fragmentas. Taip pat rasta buitinės keramikos fragmentų (dengtos tamsiai ruda bei ruda, o taip pat bespalve glazūra fragmentai), fajansinių indų fragmentų (ornamentuotų augaliniu ornamentu), kaolino pypkių kandiklių fragmentų. Sluoksnis turėtų būti datuojamas XIX a.
Sluoksnyje rastąjį kaolininį pypkės kandiklį galima tiksliai datuoti pagal jame esantį užrašą „OVERWEZEL“. Šis pypkės kandiklis pagamintas Olandijoje, o gamintojas Bastian Overwesel (Brazaitis D. Pypkės iš Sukilėlių g. Klaipėdoje [Interaktyvus]. Žiūrėta 2016.03.01. Prieiga per internetą:< http://dziugasbrazaitis.blogspot.lt/ >). Panašu, jog šį radinį reiktų datuoti XVIII a. pab. – XIX a. pr. Dar vienas kandiklis su užrašu „ZUROSTIN“ priskirtinas Rostino miesto (pypkių fabrikas buvo įkurtas 1753 metais vietinio žemvaldžio Colonel von Bredow, o nuo 1775 metų fabrikas priklausė pirkliui Isaak Salingre iš Ščecino) pypkių gamyklos XVIII a. II p. produkcijai (Brazaitis D. Pypkės iš Sukilėlių g. Klaipėdoje [Interaktyvus]. Žiūrėta 2016.03.01. Prieiga per internetą:< http://dziugasbrazaitis.blogspot.lt/ >).
0,85 – 0,9 m gylyje, po rudos spalvos smėlio sluoksniu buvo fiksuotas dumblingas pilkos spalvos smėlio sluoksnis, kurio storis siekė 0,2-0,25 m. Šio sluoksnio viršutinėje dalyje rasta skaldytų gyvulių kaulų, molinės lėkštės, dengtos tamsiai violetinės spalvos glazūra fragmentas, buitinės keramikos, dengtos tamsiai ruda ir žalsva glazūra fragmentų. Sluoksnio datavimas – XVIII a.
Šurfe Nr. 3 fiksuoti iki 1,05 m storio supiltiniai žvyro sluoksniai. Po supiltiniu žvyru buvo atidengtas XX a. datuojamo mūrinio pamato fragmentai bei tuo pačiu laikotarpiu datuojamo kultūrinio sluoksnio likučiai (tarpe tarp pamatų). Šiame sluoksnyje rasta skaldytų gyvulių kaulų, koklių, ornamentuotų augaliniu ornamentu, dengtų balta glazūra bei ruda glazūra fragmentų, buitinės keramikos, dengtos bespalve glazūra ir ornamentuotų augaliniu bei geometriniu ornamentų fragmentų, fajansinių neornamentuotų indų fragmentų, fajansinių, dengtų žalsva glazūra indų fragmentų bei kaolininių pypkių kandiklių fragmentų, stiklinių (pasidengusių patina) indų duženų. Taip pat rasta kaolininė (balto molio) pypkės galvutė, kurios pakraštėlis ornamentuotas mažų kvadratėlių įspaudais, o ties perėjimu į kandiklį – cilindro formos „kojelė“, ant kurios šono gamyklos įspaudas, o „kojelės“ apačioje raidė „N“. Viduje buvo dvi žalvarinės sagutės (?) bei mineralizuoto tabako (pav. 3). Sluoksnis datuotinas XX a. (sluoksnyje rasti radiniai būdingi XVIII – XX a.).
Šiame sluoksnyje rastas Rostino miesto pypkių gamyklos pagaminto kandiklio fragmentas su užrašu „ROSTIN“ datuotinas XVIII a. II p. Pypkės galvutė - vadinama "kiaušinio" (oland. "ovoïde") formos galvutė (pav. 4) su Goudos miesto herbą primenančiu ženklu šone – būdinga XVIII a. vid. – II pusei (Brazaitis D. Pypkės iš Sukilėlių g. Klaipėdoje [Interaktyvus]. Žiūrėta 2016.03.01. Prieiga per internetą:< http://dziugasbrazaitis.blogspot.lt/ >).
Šioje vietoje kultūrinis sluoksnis buvo apnaikintas vykdant dabar nugriauto pastato statybos darbus. Po XX a. datuojamu kultūriniu sluoksniu buvo fiksuotas durpių su melsvos spalvos molio perklostymais sluoksnis, kurio viršutinėje dalyje buvo rasta skaldytų gyvulių kaulų, plokštinio koklio, dengto balta glazūra su mėlynos spalvos glazūros augaliniu ornamentu fragmentas, kampinio koklio, ornamentuoto tamsiai mėlynos glazūros reljefiniu augaliniu ornamentu fragmentas, buitinės keramikos, dengtos bespalve, balta ir ruda glazūra fragmentų, molinių lėkščių, ornamentuotų augaliniu poglazūriniu ornamentu (geltonos, melsvos, žalsvos glazūros), dengtų balta glazūra fragmentų, akmens masės indo fragmentas bei stiklų, pasidengusių patina fragmentų, stiklinių butelių, pasidengusių patina fragmentų. Taip pat rasta fajansinių indų, ornamentuotų mėlynos glazūros piešiniais fragmentų, akmens masės bokalo, ornamentuoto mėlynos glazūros geometriniu ornamentu fragmentas bei moliusko geldelės. Rastas buitinės keramikos (puodynės / ąsočio?) fragmentas su stilizuotos karūnos iškiliu ornamentu, bei data 1727 m, leistų šį sluoksnį datuoti XVIII a. I p.
Durpių su melsvos spalvos molio perklostymais sluoksnyje taip pat rasta ornamentuoto kaolininio pypkės kandiklio fragmentas (ornamentuotas reljefiniu augaliniu bei gyvuliniu (bėgančio gyvūno) ornamentu.) bei kandiklių su gamykliniais užrašais fragmentų. Kandiklis su užrašu “OVERWEZEL“ yra Goudos miesto meistro Bastiaan Overwesel (1737 - 1770) produkcija, o kandikliai su užrašu „IN GOUDA“ yra taip pat Goudos miesto (Olandija) produkcija. „Skiltelių“ formos pypkės galvutė priskirtina Goudos meistrui Bastiaan Overwesel (1737 - 1770) (Brazaitis D. Pypkės iš Sukilėlių g. Klaipėdoje [Interaktyvus]. Žiūrėta 2016.03.01. Prieiga per internetą:< http://dziugasbrazaitis.blogspot.lt/ >). Taigi, tyrimų metu rasti aiškiai datuotini pypkių kandikliai bei pypkės galvutė, minėtąjį kultūrinio sluoksnio horizontą leidžia datuoti XVIII a. vid. – II puse.
Šis durpių sluoksnis tęsėsi iki 2,5 m gylio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Visame plote įžemis (melsvas molis) nebuvo pasiektas, kadangi į šurfą ėmė slinkti ties PV sienute atidengtas mūrinio pamato fragmentas. Panašu, jog šioje vietoje galėjęs būti griovys ar dauba.
Šurfe Nr. 4 buvo fiksuotas XX a. datuotinas pamato fragmentas. Pagal pamatų struktūrą, šioje vietoje galėjęs stovėti medinis pastatas. XX a. datuojamo kultūrinio sluoksnio fragmentai buvo fiksuoti tarpe tarp anksčiau minėtų pamatų bei ties šurfo ŠR sienute fiksuoto, dabar nugriauto pastato rūsio pamatų perkasimo. Šis kultūrinis sluoksnis buvo apie 0,15 m storio. Po XX a. kultūriniu sluoksniu buvo fiksuotas iki XX a. susidaręs rudos spalvos smėlio sluoksnis, o po juo natūraliai susiklostę smėlio sluoksniai.
Panašu, jog tyrinėtos teritorijos pirminis apgyvendinimas (įsisavinimas) turėtų būti siejamas su XVIII a. vid. – II puse. Tolimesni šios vietos tyrimai suteiktų papildomos informacijos, kuri padėtų aiškiau suvokti nagrinėjamą teritoriją.