Projektai
2015 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Merkinės g., Alytuje
Adresas: Merkinės g., Alytus Aparašymas:Alytaus senojo miesto vietos (u.k. 33722) teritorijoje, Alytaus m. sav., Merkinės g., birželio mėn. 23 d., Kultūros paveldo departamento, Alytaus teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Eimantas Kaminskas atliko patikrinimą, kurio metu fiksuota, jog požeminės elektros trasos įrengimo darbai yra atliekami be archeologinių tyrimų (dalis teritorijos, kurioje vyko žemės kasimo darbai pakliūna į valstybės saugomo paveldo objekto teritoriją). Be archeologinių tyrimų buvo iškastos 3 prieduobės, o už saugomos teritorijos ribų – iškasti įvadai į elektros pastotę bei dvi prieduobės.
Žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas buvo – atlikti tyrimus iškastų prieduobių vietose (arba jų aplinkoje), fiksuoti vietos stratigrafiją, nustatyti žemės sluoksnių chronologiją bei pateikti paveldosaugines rekomendacijas dėl tolimesnių elektros trasos įrengimo darbų.
Tyrimų metu ištirti 4 šurfai (6,1 m2 bendro ploto) bei atlikti žvalgymai apie 8 m ilgio bei apie 0,3 m pločio elektros trasos vietoje (apie 2,4 m2 bendro ploto). Tyrimų metu rastas 151 radinys (iš jų 53 kaulų fragmentai).
Remiantis A. Miškinio sudaryta retrospektyvine XV a. Alytaus miestelio schema, galima teigti, jog apgyvendinta teritorija užėmė dalį šiandieninės A. Juozapavičiaus gatvės bei tęsėsi į P link Nemuno upės bei dalinai siekė Alytaus piliakalnio ŠV pakraštį (Miškinis A. Užnemunės miestai ir miesteliai. I tomas. Vilnius 1999. p. 312).XVI a. pirmosios pusės retrospektyviniame Alytaus plane matome, jog miestas plečiasi į V, t.y. jau Nemuno upės kairiajame krante. 1581 – 01 – 07 miestu vadinamo miestelio inventoriuje minimi 177 sklypai – 128 dešiniajame krante bei 49 kairiajame. Dešiniajame krante turėjęs būti raiškus, trijų gatvių suformuotas radialinis, nedideliems Lietuvos miesteliams būdingas tinklas (Miškinis A. Užnemunės miestai ir miesteliai. I tomas. Vilnius 1999. p. 313).
Gana informatyvus yra 1797 m. Alytaus miesto planas, kuriame vaizduojama dešiniojo Nemuno kranto Alytaus situacija. Šioje upės pusėje į miestą suėjo net 14 kelių, tačiau prieš pat apstatytą teritoriją jie grupavosi į 4 kelius, susikirtusius prie sargybos būstinių (galbūt ir miesto vartų?). Gatvių tinklas apstatytoje teritorijoje neišryškintas, todėl susidaro vaizdas, tarsi vien aplink didelę, nevienodai išplanuotos gatvės pavidalo aikštę nuo trijų gatvių susikirtimo rytų pakraštyje beveik iki šlaito panemunėje išsidėsčiusios sodybos ir trobesiai (Miškinis A. Užnemunės miestai ir miesteliai. I tomas. Vilnius 1999. p. 317).
Aktualūs archeologiniai tyrimai Merkinės gatvėje buvo vykdyti 2015 m. Merginės g. 10A sklype, archeologinius tyrimus atliko A. Gerbutavičiūtė. Tyrimų metu, po supiltiniu sluoksniu, kurio storis siekė iki 0,5 m, buvo rastas apie 0,3 – 0,4 m storio nesuardytas kultūrinis sluoksnis su XVII – XVIII a. buitine keramika (Tyrėjos žodinė informacija).
2015 m. atliekant tyrimus elektros trasos prieduobių vietose, šurfe Nr. 1, po velėna fiksuotas supiltinis, apie 0,2 m storio pilkai rudos spalvos žemės sluoksnis, o po juo – apie 0,15 m storio rudos spalvos žemės sluoksnis. Įžemis fiksuotas apie 0,45 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Tyrimų metu, pilkai rudos spalvos žemės sluoksnyje rasta XVIII – XIX a. datuojamos buitinės keramikos fragmentų (neglazūruotos, degtos oksidacinėje aplinkoje keramikos (pav. 1), kuri buvo aprūkusi, panašu, jog naudota maisto gamybai) bei skaldytų gyvulių kaulų.
Šurfai Nr. 2 – 3 buvo ištirti jau iškastų prieduobių vietose. Tyrimų metu buvo fiksuota stratigrafija bei surinkti radiniai (keletas buitinės keramikos šukių) iš perkastų žemių.
Šurfe Nr. 4, po XX a. datuojamais supiltiniais sluoksniais, apie 0,6 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, buvo fiksuotas apie 0,45 – 0,5 m storio juodos spalvos žemės sluoksnis (pav. 2), pagal aptiktus radinius (plokštinių koklių, ornamentuotų augaliniu ornamentu (?) fragmentai (pav. 3), buitinės keramikos, degtos oksidacinėje aplinkoje bei dengtos žalsva, drumsta glazūra, neglazūruotos, o taip pat - degtos redukcinėje aplinkoje degtos keramikos bei koklių kaklelių fragmentai) datuotinas XVIII – XIX a. Įžemis pasiektas apie 1,1 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.
Archeologinių žvalgymų metu, apie 8 m ilgio elektros trasoje, po velėnos su keramzito granulėmis sluoksniu, buvo fiksuotas apie 0,25 – 0,35 m storio pilkai rudos spalvos žemės sluoksnis, o po juo – įžemis. Žvalgymų metu fiksuotos seniau paklotos elektros tinklų trasos.
Atliktų archeologinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog šiai dienai nustatyta saugoma Alytaus senojo miesto vietos teritorija yra mažesnė nei turėtų būti. Panašu, kad teritorijos į Š nuo Merkinės g. buvo įsisavintos jau XVIII a., o gal ir anksčiau ir čia vyko intensyvi ūkinė veikla. Tyrimų rezultatai, leidžia teigti, jog saugoma Alytaus senojo miesto vietos teritorija turėtų būti plečiama į ją įtraukiant teritoriją į P nuo Lakštingalų ir Naujakurių g., iš R ribojant Piliakalnio g., o iš P – Nemuno upe.