Projektai
2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai skvero teritorijoje, Trakuose
Adresas: Karaimų g. 1A, Trakai Aparašymas:2013 m. lapkričio mėn., Trakų senojo miesto vietoje (u.k. 27125), Trakų m., Trakų r. sav., Bernardinų (Lukos) ežero pakrantės atkarpoje nuo skvero (Kęstučio g. 1a) iki Birutės g. 24, realizuojant „Kęstučio gatvės privažiavimo prie Lukos ežero pakrantės su pėsčiųjų taku ir skvero prie šv. Jono Nepomuko sutvarkymo“ projekto sprendinius, buvo planuojama atlikti apšvietimo tinklo dalies rekonstrukcijos darbų I etapą. Prieš vykdant žemės kasimo darbus, minimoje teritorijoje buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kurių metu ištirta 13 šurfų (29,25 m2 plotas). Šurfai buvo kasami iki pirminio paviršiaus arba ežero vandens lygio. Tyrimų metu rasta 1241 radinys.
Nagrinėjamoje teritorijoje, XIV a. šalia Bernardinų (Lukos) ežero ėję keliai sudarė išplatėjusios formos aikštę, kuri daugiausiai tarnavo kariniams tikslams. Palaipsniui, čia formavosi gyvenvietė. Geriausiai nagrinėjamos teritorijos situaciją atspindi 1816 m. Trakų parapijinės bažnyčios tikrosios būklės planas (1 pav.), kuriame teritorijos užstatymas nėra žymimas, o tik matomas senojo kelio tęsinys (dab. Karaimų g.) link ežero. Greičiausiai teritorija kardinaliai pasikeitė XX a. I p., čia suformavus pėsčiųjų takus, skverą.
Archeologiniai tyrimai skvero teritorijoje vykdyti tik 2011 m. B. Lisauskaitė, tirtame šurfe, 1,45 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, fiksavo iki 60 - 65 cm storio išlikusį kultūrinį sluoksnį su XVI – XIX a. radiniais.
2013 m. vykdytų tyrimų metu, šurfe Nr. 1 fiksuoti du kultūriniai horizontai – pirmasis 50 cm storio apie 20 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, o antrasis – apie 60 cm storio 1 m gylyje. Šiame sluoksnyje, datuojamame XVII a., rasta nemažai buitinės keramikos (2 - 3 pav.), kuri čia galėjo pakliūti kaip buitinės atliekos. Šurfe Nr. 6, taip pat fiksuoti du kultūriniai horizontai – pirmasis, datuojamas XVII – XX a., atsidengė 10 cm gylyje, o jo storis iki 80 cm. Antrasis kultūrinis horizontas fiksuotas apie 1 m gylyje (50 - 60 cm storio) – tai XVII a. datuojamas kultūrinis sluoksnis su šiam laikotarpiui būdingais buitinės keramikos radiniais. Šurfe Nr. 4, 1,2 - 1,4 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, fiksuotas supiltinis žemių sluoksnis su XV a. II p. – XVII a. pr. radiniais. Šis sluoksnis veikiausiai supiltas sovietmečiu, formuojant Bernardinų ežero pakrantę bei keliant tuometinį žemės paviršiaus lygį. Šie radiniai galėjo pakliūti iš Trakų salos pilies, t.y. vykdant teritorijos tvarkymo darbus, žemės galėjo būti vežamos į šią vietą.
Šurfuose Nr. 10 ir 12 fiksuoti čia stovėjusių pastatų fragmentai – raudonų plytų sienų fragmentai, kurie kloti ant tuometinio žemės paviršiaus. Šie pastatų fragmentai gali būti datuojami XIX a. II p. – XX a. I p. Vykdant apšvietimo žibintų stulpų įrengimo darbus, atidengti pastatų fragmentai liko išsaugoti.
Šurfe Nr. 11, apie 1 – 1,2 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, fiksuotas kultūrinio horizonto su XVI a. II p. – XIX a. radiniais viršus. Jame rasta žiestų, redukcinėje aplinkoje degtų dubenų bei lėkščių fragmentų. Dėl ežero vandens, kuris ėmė semti šurfą, tolimesni tyrimai buvo nutraukti.
Šurfuose Nr. 2, 3, 5 ir 13 archeologinių požiūriu vertingų radinių ar struktūrų nerasta, o šurfuose Nr. 7, 8, 9, 12 natūralus nejudintas sluoksnis nepasiektas dėl ežero vandens, kuris užsėmė tiriamus šurfus.
Tyrimų metu nustatyta, jog dabartinis Bernardinų (Lukos) ežero pakrantės reljefas suformuotas XX a. O žemės paviršius atkarpoje tarp buvusios “Nemuno” sporto bazės ir Bernardinų skvero, dirbtinai sukeltas apie 1 m. Pagal gautus tyrimų rezultatus galima teigti, jog nagrinėjama atkarpa XVII a. galėjo būti naudojama kaip miesto ūkinė dalis, kur buvo pilamos šiukšlės. Tyrimų metu rasta buitinė keramika patvirtina šį teiginį, kadangi puodų šukės daugumoje atvejų apdegusios, su prikepusiais maisto likučiais. Galima teigti, jog XVII a. šalia ežero gyvenę Trakų miesto gyventojai, buitinėmis atliekomis bei nebenaudojamais, sudužusiais indais atsikratydavo juos mesdami į ežero pakrantę.
Detalūs šios teritorijos tyrimai ateityje gali suteikti reikšmingos informacijos apie tuometinę Trakų miesto gyventojų buitį, mitybos įpročius, o taip pat – įgalintų plačiau pažinti buityje naudotų indų įvairovę bei funkcinę paskirtį.