Projektai
2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Punioje
Adresas: Punia, Alytaus r. Aparašymas:
Punios piliakalnio su gyvenviete teritorijoje (u.k. 22621) bei vizualinės apsaugos zonos pozonyje, Punios k., Alytaus r. sav., 2013 m. rudenį buvo numatyta kloti ryšių bei elektros kabelius, įrengiant vaizdo kamerų tinklą.
Pirmieji Punios miestelio paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose atsiranda tik su kryžiuočių kariniais žygiais į Lietuvą t.y. 1382 m., kai pilaitė ir, greičiausiai, šalia jos buvusi gyvenvietė buvo sunaikintos.
Manoma, jog iki 1382 m., gyvenvietė galėjo būti linijinio tipo. Tokią jos formą įtakojo vienintelis kelias į pilį. 1447 -1492 m. Punioje minimos karčiamos, bei keliai iš Darsūniškio, Trakų, Alytaus. Kelių susikirtimo vietos buvo puiki erdvė formuotis aikštėms ir jose plėtotis prekybai.
1764 m. sudarytame bažnyčios jurisdikos plane vaizduojama bažnyčia su kapinėmis ir beveik visi jurisdikos pastatai bei jų sklypai užėmė teritoriją į Š ir ŠV nuo aikštės bei tęsėsi iki piliavietės. Turgaus aikštė pažymėta prie kelio į Butrimonis, kuris ėjo Punelės link. Plane nupieštas ir pilimi pavadintų rūmų vaizdas prieš kuriuos pagrindiniu fasadu stovėjo bažnyčia.
1766 m. Punios seniūnija buvo perduota LDK paiždininkiui Mykolui Bžostovskiui. Ta proga 1767 m. sudarytame inventoriuje rašoma, kad pilis yra gerokai apnaikinta jos gyventojų, einant nuo jos į miestą dešinėje pusėje yra kapinės, o kairėje - stovi Šv. Jurgio bažnyčia. Turgaus aikštės dešinėje stovi špitolė ir karčema. Miesto planą formuoja 3 pagrindinės gatvės: Kauno, Birštono ir Vilniaus.
1857 m. gaisro metu sudegus bažnyčiai ir 40 namų centre, pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia
Punios miestelio istorija buvo ir yra glaudžiai susijusi su Punios piliakalniu. Jis pirmiausia ir buvo tyrinėtas archeologų. Tuo tarpu pats Punios miestelis, nors ir minimas šalia seniausių Lietuvos miestų, yra netyrinėtas. Mažai tyrinėta ir prie piliakalnio buvusi gyvenvietė.
2013 m. pab. buvo atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu iškasti 8 šurfai. Bendrai ištirtas plotas – 17,7 m2.
Šurfuose Nr. 1 bei Nr. 2, kastuose miestelyje priešais bažnyčią esančios aikštės teritorijoje, paviršiuje rastas 0,3-0,45 m storio permaišytas sluoksnis su pavieniais XVII – XX a. buitinės keramikos bei stiklo dirbinių fragmentais. 0,6-0,9 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus šurfuose rastas 0,1-0,15 m storio juodžemio arba permaišyto juodžemio su moliu sluoksnyje rastas dubeninio koklio sienelės fragmentas, stiklinio butelio kaklelis bei titnaginio dirbinio ruošinys su retušavimo žymėmis. Spėjama, kad tai išlikęs kultūrinio sluoksnio horizontas, kurį galima priskirti Punios senojo miesto kultūriniam sluoksniui. Šurfe Nr. 6, kastame P bažnyčios šventoriaus tvoros pusėje, šalia tako vedančio į piliakalnį, 0,4 m gylyje nuo paviršiaus rasti žmogaus griaučių kaulai. Spėjama, kad kaulai į paviršinį sluoksnį pateko iš suardytų kapų, bažnyčios tvoros statybos kapinių teritorijoje metu. Tačiau šiame gylyje buvo rastas ir vienas, spėjama, nesuardytas kapas. Kadangi, jis buvo už tyrimų ir statybos darbų zonos, tad nebuvo pilnai atidengtas. Tačiau, nustatyta, kad kape Nr. 1 mirusysis laidotas mediniame karste. Kokių kitokių įkapių nerasta. Neabejotinai šios kapų liekanos gali būti priskirtos XVII-XVIII a. kapinynui, kuris lokalizuojamas buvusios senosios Punios bažnyčios, dabar Šv. Jurgio koplytėlės aplinkoje.
- Ataskaita.pdf