Projektai
2011-2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Karaimų g. 16, 18, 21, 23, Trakuose
Adresas: Karaimų g. 11, 18, 21, 23, Trakai Aparašymas:Trakų vaivadų dvaro sodyba dabartinės Karaimų g. pradžioje, sklypų Nr. 16 - 21 teritorijoje, pradėjo formuotis kai 1510 m. tuometiniam Trakų vaivadai Mikalojui Radvilai LDK valdovas ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis atidavė buvusį valdovo sodo už ŠV Trakų pusiasalio pilies fosos, Trakų vaivadijos jursdikoje. Vėliau šis dvaras perėjęs Oginskiams. 1655 m., karo su švedais metu, dvaras buvo sudegintas. Apie 1670 m. dvaro sodyba buvo atstatyta, o nusipirkus gretimą sklypą įrengtas „itališko“ tipo sodas. Tai sodo ir parko derinys su alėjomis, terasomis, tilteliais ir vandens efektais. Gali būti, kad Trakų vaivadų dvaro teritorijoje galėjusi būti tokio parko tik miniatiūrinė kopija. Rimtesni istoriniai objekto tyrimai niekada nebuvo atlikti.
Oginskių dvaro sodybos teritorijoje archeologiniai tyrimai pirmą kartą vykdyti 1958-1958 m., archeologės E. Radzvilovaitė ir I. Čekanauskaitė-Misiūnienė, kai šioje teritorijoje buvo numatyta statyti visuomeninio maitinimo pastatą „Galvė“, kuris vėliau dėl nepaaiškinamų priežasčių susirūpinus archeologinių tyrimų metu rastų Trakų vaivadų dvaro rūmų liekanų apsauga, buvo pastatytas Vytauto g. ir Karaimų g. pradžioje. Archeologinių tyrimų metu buvo nustatyta rūmų vieta, planas ir kai kurie kiti struktūrų matmenys. Pastatas buvęs 28,9 m ilgio ir 19,0 m pločio su 5,3x6,85 m priestatu ir šešių mūrinių kolonų portiku centre. Jis stovėjęs Galvės ežero krante, statmenai Karaimų gatvei. Tyrimų metu buvo rasta išskirtinai didelė kolekcija buitinės keramikos ir prabangos daiktų, leidusių ne tik datuoti objektą, bet ir pažvelgti į to meto Trakų aukštuomenės gyvenimo poreikius.
2010 m. buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai įrengiamų vandentiekio ir buitinės nuotekynės įvadų trasų vietose į gyvenamus namus, esančius spėjamoje dvaro teritorijoje, Karaimų g. 21 ir 23. Tyrimų metu buvo iškasti 6 žvalgomieji šurfai, kurių bendras plotas 9,5 m² bei vykdyta archeologinė žvalgyba kasamų vandentiekio ir buitinės nuotekynės trasų vietose.
Tyrimų metu Karaimų g. 21 buvo nustatyta dar bent dviejų pastatų vieta. Galima spėti, kad rasti pastatai galėję stovėti tarp dabartinės Karaimų g. ir 1958-1959 m. rasto statinio. O vieno jų PR siena šiuo metu yra po dabartinio gyvenamo namo prieangiu. Tyrimų metu šurfe fiksuotame mūre rasti raudonų plytų su braukais fragmentai yra analogiški savo molio mase ir dydžiais plytoms, kurios yra įmūrytos tarp akmenų dar stovinčio dvaro sodybos statinio – ledainės, sienų fragmentuose. Tyrimų metu buvo rastos ir XX a. I pusės užstatymo liekanos. Tuometinis statinys buvo pavaizduotas 1935 m. J. Tochtermano parengtame Trakų miesto plane. Jis stovėjęs šoniniu fasadu į gatvę.
Sklype Karaimų g. 23 vykdytų archeologinių tyrimų vandentiekio ir buitinės nuotekynės trasų vietose archeologinio sluoksnio nerasta.
2011 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atlikti sklypuose Karaimų g. 16 ir 18 numatytų tiesti į gyvenamą namą Karaimų g. Nr. 18 vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų vietose. Tyrimų metu buvo iškastas vienas 1,5x2,0 m, o kiti du 1,5x1,5 m dydžio šurfai, kurių bendras plotas 7,5 m². Šurfe, kastame sklype Karaimų g. 16, 0,5-0,6 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus, buvo rastas XVI- XVII a. viduriu datuojamo pastato V kampas. Pamatas sudėtas iš stambių akmenų, rištų kalkių skiediniu. Tarp akmenų buvo įmūryti raudonų plytų su braukais fragmentai. Šalia pastato pamato buvo rasta apardyta 0,8- 1,2 m pločio nuogrinda iš įvairaus dydžio akmenų. Po šiuo fragmentu, 1,2 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus buvo rasta akmenų eilė orientuota ŠR–PV kryptimi. Tikėtina, kad tai ankstesnio pastato liekanos. Sėjama kad abu pastatai stovėję dabartinio namo Karaimų g. 16 vietoje. Tyrimų metu buvo rastas tik jų ŠV sienų fragmentai. Permaišytame sluoksnyje nuo 1,2 m iki 1,7 m gylyje rasti keramikos fragmentai datuojami XV a. - XVI a. II puse. Šalia gyvenamo namo Karaimų g. 18 PR sienos, 0,8 m nuo jos PR kryptimi sovietmečiu kastos tinklų trasos sienelėse atsidengė apardyti pastato Nr. 3 pamatų fragmentai. Pamato storis apie 0,6 m, jis mūrytas iš raudonų plytų ant po jomis esančios įvairaus dydžio akmenų eilės. Šis pastatas statytas, greičiausia, laikotarpyje tarp XVI-XVII a. vidurio. Tyrimų metu rasti pastatai stovėję kitoje tuometinio Senojo kelio, dabar Karaimų g., pusėje galėjo priklausyti tam pačiam Trakų vaivadų dvaro sodybos kompleksui.
2013 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atlikti sklype Karaimų g. 23, numatomo rekonstruoti gyvenamo namo aplinkoje. Tyrimų metu iškasti 7 šurfai, bendras ištirtas plotas – 17,25 m². Šurfuose kastuose numatyto statyti ūkinio pastato vietoje, sklypo gilumoje, kultūrinio sluoksnio nerasta. Šurfe Nr. 3, kastame prie gyvenamo namo P kampo 0,7-0,75 m gylyje nuo paviršiaus rastas 0,05-0,2 m storio juodos žemės sluoksnis su XVI-XVII a. radiniais gali būti priskirtas Trakų vaivadų dvaro sodybos gyvavimo laikotarpiui. Tikėtina, jog po dabar stovinčiu gyvenamuoju namu yra fragmentiškai išlikęs šio laikotarpio sluoksnis.
- Karaimu-g.-16-18,-2011-m.-ataskaita.pdf
- Karaim?-g.-21,-2010-m.-ataskaita.pdf
- Karaim?-g.-23,-2010-m.-ataskaita.pdf
- Karaim?-g.-23,-2013-m.-ataskaita.pdf