Projektai
2010-2013 m. archeologiniai tyrimai Telšiuose
Adresas: , Telšiai Aparašymas:2010-2013 m. archeologiniai tyrimai vykdyti realizuojant „Apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimų, vaizdo kamerų įrengimo Telšių mieste“ ir „Telšių miesto prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo“ projektus. Tyrimai buvo vykdomi keliuose nekilnojamosios kultūros vertybės, Telšių senamiesčio (u. k. 17113, U18), Telšių senojo miesto vietos (u. k. 6426), teritorijoje esančiuose objektuose.
2010 m. archeologiniai žvalgomieji tyrimai ir archeologiniai žvalgymai vykdyti 1840 m ilgio trasose Kęstučio, Iždinės, Telšės, Naujosios, Respublikos, D. Kalno gatvėse bei Turgaus aikštėje, atliekant gatvių apšvietimo požeminių elektros tinklų rekonstravimo darbus bei 432,0 m² plote, pradedant įgyvendinti „Telšių miesto prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo“ I etapo projekto sprendinius. Šių tyrimų metu iškasti 25 šurfai, kurių bendras plotas 42,5 m². Taip pat vykdyti archeologiniai žvalgymai atliekant lietaus nuotekynės tinklų rekonstravimo darbus 202,0 m ilgio Birutės g. atkarpoje. Žemės darbai daugiausia buvo vykdomi jau įrengtų įvairių įrenginių - gatvių, šaligatvių ar komunikacijų vietose.
Turgaus a. teritorijoje kastų trasų vietose iki 0,7 m gylio archeologinio sluoksnio nerasta. 0,4-0,6 m storio sluoksnio, turinčio archeologinio sluoksnio požymius, horizontas rastas tik šurfe Nr. 1, 0,75-0,8 m gylyje nuo esamo Turgaus a. paviršiaus.
Birutės g. formavosi bernardinų vienuolyno valdų pakraštyje XVIII a. pab.- XIX a. I pusėje, kaip viena iš šalutinių gatvių, prasidėjusių kažkada buvusios keturkampės Turgaus aikštės pakraštyje. Jos R galas yra buvęs žemumoje, greičiausia, dabar jau nebeegzistuojančios Telšės upelės vagoje arba slėnyje, t. y. šlapioje vietoje. Tai patvirtina gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Turgaus a. važiuojamąja dalimi iki 70,0 m už jos sankryžos su Kęstučio g. 0,6-0,9 m gylyje nuo esamo paviršiaus rasti durpių ir šlyno sluoksniai. Tuo tarpu V gatvės galas, galėjęs būti įrengtas dirbamų laukų teritorijoje, nes nuo 70,0 m iki 130,0 m po paviršiniais gatvės sankasos sluoksniais rastas juodos, dirbamos žemės sluoksnis. Pagrindiniai gatvės įrengimo darbai buvo vykdyti 1935 m. Šiame etape galėjo būti dar paaukštinta gatvės sankasa, užpilant žemesnes vietas atvežtiniu gruntu ir dar papildomai supilant apie 0,5 m storio priemolio paklotą naujam gatvės grindiniui.
Kęstučio g. teritorijoje kastų trasų vietose iki 0,7 m gylio kultūrinio sluoksnio nerasta, išskyrus šurfą Nr. 7, kur 0,6 m gylyje nuo dabartinio šaligatvio paviršiaus rastas 1870 m. Telšių miesto plane pažymėto pastato, stovėjusio šoniniu fasadu į gatvę, apardytas ŠR kampas.
Telšės g. trasos V pakraštyje, jos atkarpoje nuo Respublikos g. iki sankryžos su Naująja g. rastas apardytas XIX –XX a. kultūrinis sluoksnis su to laikotarpio buitine ir statybine keramika. 0,6-0,85 m gylyje nuo esamo paviršiaus šurfuose Nr. 8, 9 rastas durpių sluoksnis. Tai leidžia manyti, kad Telšės g. Š galas buvo įrengtas ant užpiltos Telšės upelio vagos arba jo slėnyje. 1933 m. ar 1935 m. gatvė buvo išgrįsta. Gatvės atšakos, vedančios į senąją elektrinę, teritorijoje kastos trasos vietoje iki 0,7 m gylio kultūrinio sluoksnio nerasta.
Naujosios g. teritorijoje, jos R gale kastų šurfų vietoje kultūrinio sluoksnio nerasta. Dabartinio pėsčiųjų tako teritorija nuo pastato Naujoji g. 3a, iki jos sankryžos su Laivų g. buvo užliejama Masčio ežero vandens. Tai patvirtina šurfuose Nr. 21-23 ir Laivų g. kastame šurfe Nr. 14 rastas natūralus durpių sluoksnis. Teritorija buvo apgyventa tik XIX a. pab.
Laivų g. teritorijoje, pagal Telšių miesto planus pirmieji statiniai atsirado XVIII a. pab., tačiau tyrimų metu šurfe Nr.16, 0,7 m gylyje nuo paviršiaus rastos tik XIX a. II pusės statybos liekanos. Likusioje gatvės trasos dalyje rasti žemės, statybinių griuvenų ir anglies šlako supiltiniai sluoksniai, atsiradę ją įrengiant ar tvarkant.
Respublikos g. nuo jos sankryžos su Birutės g. iki namo Respublikos g. 16 ir D. Kalno g. dalyje nuo Katedros aikštės iki J. Žemaitės g. kasamos trasos atkarpoje iki 0,7 m gylio kultūrinio sluoksnio nerasta.
2011 m. rudenį buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai Telšių m., kalvos tarp Luokės ir Šviesos g. ir Telšių Švč. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios (u. k. 4126) teritorijoje. Pagal istorinius duomenis kalvoje XVI a. viduryje buvo pastatyta Švč. Marijos ėmimo į dangų parapijinė bažnyčia, kurią 1536 m. fundavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovas Žygimantas Senasis. Šalia jos buvo skirta žemė mokyklai, špitolei, klebonijai ir parapijos kapinėms. Kapinės, kaip ir bažnyčia, greičiausia, buvo naudojamas iki XIX a. vidurio, kai katalikų bažnyčia buvo nugriauta ir kalvos teritorija perduota Telšių stačiatikių parapijai
Tyrimai buvo vykdomi dviem etapais. I etape 2011 m. buvo numatyta įrengti apšvietimo tinklus kalvos ir Telšių Švč. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje. Archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu buvo iškasti tinklų ir atramų pamatų vietose 26 žvalgomieji šurfai, kurių bendras plotas 64,0m². Tyrimų metu šurfuose Nr. 7, Nr. 10, Nr. 13 rasti 0,6-0,85 m gylyje nuo paviršiaus griautiniai palaidojimai bei nemažas kiekis buitinės fragmentų. Tai duženos, greičiausia, nuo molinių indų, kurie buvo atsinešti į kapines su maistu šermenims. Bažnyčios šventoriuje iškastuose šurfuose palaidojimų nerasta. Vienintelis labai sunykęs kapas rastas šurfe Nr. 24, šalia tako į bažnyčią. Be to, esamo tako teritorijoje rastas ankstesnio 2,0 m pločio nedideliais akmenimis grįsto tako fragmentas. Gali būti, kad tai tako į XIX a. pab. pastatytą Telšių stačiatikių Šv. Nikolajaus cerkvę liekanos.
2011 m. rudenį ir 2013 m. pavasarį šioje teritorijoje buvo tęsiami archeologiniai tyrimai realizuojant „Teritorijos tarp Šviesos g. ir Luokės g. tvarkymo“ projektą. Tyrimų II etape numatytų įrengti pėsčiųjų tako atraminės sienelės P ir R kalvos aikštelės pakraštyje, kuriai dėl nesuprantamų priežasčių buvo reikalingi 1,8 m gylio betoniniai poliai ir 0,6 m aukščio betoninis rostverkas, buvo atlikti detalūs archeologiniai tyrimai 123,5 m² plote. Šių tyrimų tikslas buvo perkelti į kitą vietą statybos darbų zonoje buvusius palaidojimus. Tyrimų metu fiksuoti 45 įvairaus išlikimo laipsnio griautiniai kapai rasti 0,6-1,75 m gylyje nuo dabartinio kalvos paviršiaus. 0,6 - 0,9 m gylyje buvę seniausi XVI-XVII a. kapai stipriai apardyti. Permaišytuose paviršiniuose sluoksniuose tyrimų metu buvo rasti to laikotarpio atsitiktiniai radiniai – grandinėlės fragmentas, alavinės kilpelės, signetiniai žiedai. Šiame horizonte arba iki 1,75 m gylio buvo rasti ir XVII a. II pusės - XVIII a. kapai. Šie kapai geriau išlikę. Įkapių tarpe vyrauja ovalo formos vario lydinio medalikėliai su lotyniškais įrašais arba vario lydinio kryželiai. Tik vienas kapas buvo rastas su 5 medalikėliais, kryželiu ir pavieniais sunykusio medinio rožančiaus karoliukais. Be to, mirusiojo pakaušio ir krūtinės srityje buvo rastos liekanos audinio su šilkiniais siūlais apvytais aukso ir sidabro juostele. Tikėtina, kad tai kiek kilmingesnės moters kapas. Tyrimų metu rasti mirusieji laidoti ištiestoje padėtyje, galvomis V arba ŠV kryptimi. Tik vienas kapas Nr. 25 buvo orientuotas 105° PR kryptimi, sekant XIX a. pab. tradicijoms, kojomis į bažnyčią. Mirusiųjų rankų padėtis įvairi, tačiau vyrauja abiejų per alkūnes sulenktų buku kampu rankų padėjimas ant dubens arba stačiu kampu sulenktų rankų padėjimas ant juosmens. Mirusieji laidoti lentiniuose karstuose. Kai kuriuose kapuose yra rastos geležinės kaltinės vinys.
Tęsiant minėtą projektą 2013 m. tyrimų metu ištirta 1,8x8,0 m, t.y. 14,4 m² dydžio teritorija numatytų įrengti laiptų vietoje. Tyrimų metu po paviršiais sluoksniais rastas 0,3-1,8 m storio permaišytas žemės su dideliu kiekiu griaučių kaulų sluoksnis, kuris užpildė apie 5,4 m skersmens duobę. Duobės gylis neaiškus. Joje yra užkasti žmonių griaučiai iš suardytų kapų šiame kapinyne arba atvežti iš kažkokio kito sunaikinto objekto.
Kalvos teritorijoje buvo rastos pirmosios katalikiškojo Telšių miesto kapinės, kurias galima datuoti XVI a. viduriu, t.y. bažnyčios statybos laikas, - XIX a. viduriu, jos nugriovimo laikas.
- Ataskaita,-2010-m..pdf
- Ataskaita,-2011-m.,-t.-I.pdf
- Ataskaita,-2011-m.,-t.-II.pdf
- Ataskaita,-2011-m.,-t.-III.pdf
- Ataskaita,-2013-m..pdf